TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Panamos dokumentai: nešvarūs turtuolių pinigai

2016 04 05 6:00
Didžiausią dalį su V. Putinu siejamo lengvatinio apmokestinimo įmonių tinklo valdo jo bičiulis, violončelininkas Sergejus Rolduginas. AFP/Scanpix nuotraukos

Bene didžiausias visų laikų konfidencialių dokumentų nutekinimas atskleidė, kaip pasaulio turtingiausieji ir galingiausieji slepia savo turtus.

Prieš metus anonimis šaltinis susisiekė su Vokietijos laikraščio „Sueddeutsche Zeitung“ atstovais ir įteikė jiems slaptus, vidinius Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ dokumentus. Ši firma visame pasaulyje pardavinėja anonimines lengvatinio apmokestinimo bendroves. Šios jų savininkams leidžia slėpti verslo sandorius, kad ir kokie jie būtų įtartini.

Iš viso buvo gauta 11,5 mln. 40 metų kauptų finansinių dokumentų, elektroninių laiškų ir pasų duomenų. Su žiniasklaidos priemonėmis visame pasaulyje jais pasidalijo Tarptautinis tyrimą atliekančių žurnalistų konsorciumas (ICIJ). Per pastaruosius 12 mėnesių žurnalistų iš daugiau nei 80 šalių vykdyto tyrimo metu paaiškėjo, kad firmos klientais yra apie 200 politikų, jų draugų ir artimųjų. Tarp jų – net 12 pasaulio valstybių vadovų.

Kokias paslaugas teikia „Mossack Fonseca“?

Panamoje įsikūrusi teisinių konsultacijų firma „Mossack Fonseca“ turi biurų visame pasaulyje. Tokiuose miestuose kaip Ciurichas, Londonas ir Honkongas ji pardavinėja fiktyvias bendroves. Kartais už itin mažą sumą. Anoniminę bendrovę klientai gali įsigyti vos už 1 tūkst. JAV dolerių. Tačiau už tiek gaunama tik fiktyvi bendrovė. Už papildomą mokestį „Mossack Fonseca“ suteikia netikrą direktorių ir, jei pageidaujama, nuslepia tikrąjį kompanijos akcijų savininką. Firma yra įsteigusi tūkstančius tokių bendrovių.

Šios bendrovės paprastai nėra steigiamos Europos miestuose, nes čia gana greitai išsiaiškinama, kam jos priklauso. Tam reikia vadinamojo mokesčių rojaus, kuris dažniausiai yra mažose salų valstybėse, pasižyminčiose gana slapta bankininkyste ir itin mažais mokesčiais. Tai tokios šalys kaip Makao, Bahamų salos ar Panama.

Anoniminės kompanijos mokesčių rojuose nėra nelegalios. Tiesiog slaptumas jas daro patrauklias tiems, kurie siekia išvengti mokesčių, nuslėpti turtą arba išplauti pinigus. Taip pat tokios bendrovės gali būti panaudotos ir apeinant tarptautines sankcijas.

Kliba Islandijos premjero kėdė?

Paaiškėjo, kad Islandijos premjeras S. Gunnlaugssonas nedeklaravo žmonai priklausančios lengvatinio apmokestinimo bendrovės.

Dėl paviešintų dokumentų daugiausia neigiamų pasekmių Europoje greičiausiai sukels informacija apie Islandijos premjero Sigmunduro Gunnlaugssono ofšorines investicijas. Dokumentai rodo, kad 2007-aisiais premjeras ir jo žmona nusipirko lengvatinio apmokestinimo bendrovę „Wintris“. 2009 metais patekęs į parlamentą S. Gunnlaugssonas nedeklaravo šios bendrovės, o po aštuonių mėnesių pardavė savo 50 proc. akcijų žmonai už 1 JAV dolerį. Remiantis jo žmonos 2015 metais pasirašytu dokumentu, bendrovė buvo naudojama tam, kad S. Gunnlaugssonas galėtų investuoti milijonus paveldėtų dolerių.

Įdomu tai, kad „Wintris“ yra bankrutavusių Islandijos bankų kreditorė. O 2013 metais į valdžią atėjęs S. Gunnlaugssonas dalyvavo derybose dėl Islandijos bankų likimo, kuris yra tiesiogiai susijęs su jo žmonos valdoma bendrove.

Premjeras neigia pažeidęs taisykles ir tvirtina, kad žmona nepasipelnė dėl jo priimtų sprendimų. Tačiau kai kurie šalies politikai ragina premjerą pasitraukti iš pareigų. „Premjeras turėtų nedelsdamas atsistatydinti“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė buvusi Islandijos premjerė socialdemokratė Johanna Sigurdardottir.

Daugiau negu 16 tūkst. Islandijos gyventojų pasirašė peticiją, reikalaudami S. D. Gunnlaugssono atsistatydinimo, o opozicija pareiškė inicijuosianti balsavimą dėl nepasitikėjimo. Šis tikriausiai bus surengtas dar šią savaitę.

V. Putino milijardai

Panamos dokumentai atskleidė, jog slaptų ofšorinių sandėrių ir paskolų tinklas, kurio vertė siekia 2 mlrd. JAV dolerių, padėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugams ir artimiesiems susikrauti didžiulius turtus. Nors paties V. Putino vardas nėra minimas jokiuose dokumentuose, duomenys atskleidžia finansinę schemą – jo draugai užsidirbo milijonus iš sandėrių, kurie be jo globos nebūtų galėję įvykti. Su prezidentu siejamas lengvatinio apmokestinimo įmonių tinklas prasideda Panamoje, apima Rusiją, Šveicariją ir Kiprą.

Didžiausi turtai yra siejami su violončelininku Sergejumi Rolduginu, kuris neva yra artimas V. Putino draugas. Teigiama, kad iki praeitų metų jis valdė lengvatinio apmokestinimo bendroves, kurių apyvarta siekė kelis milijardus dolerių. Muzikanto valdomoms įmonėms priklausė kai kurių stambių Rusijos verslo grupių, tokių kaip automobilių pramonės milžinė „KamAZ“ ir žiniasklaidos bendrovė „Video International“, akcijos.

ICIJ taip pat nustatė 12 aukšto rango Rusijos pareigūnų, deputatų, gubernatorių ir jėgos struktūrų narių artimųjų valdomas lengvatinio apmokestinimo įmones. Tyrime minimas verslininkas Jurijus Kovalčiukas, V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir jo žmona Tatjana Navka, ekonominės plėtros ministras Aleksejus Uliukajevas, senatorius Suleimanas Geremejevas ir kiti veikėjai.

Komentuodamas situaciją D. Peskovas teigė, kad „pagrindinis tokių nutekinimų taikinys buvo ir yra mūsų prezidentas, ypač artėjančių parlamento, o ilgalaikėje perspektyvoje – ir būsimų prezidento rinkimų, vyksiančių po dvejų metų, kontekste“. Turėdamas omenyje ICIJ, jis pridūrė, kad „esama daug žurnalistų, kurių pagrindinė profesija vargu ar yra žurnalistika – tarp jų daug buvusių (JAV) Valstybės departamento, CŽV ir kitų specialiųjų tarnybų pareigūnų“.

Saldainių magnato turtai

Pasinaudodamas lengvatinio apmokestinimo bendrove, P Porošenka išvengė Ukrainai sumokėti milijonus grivinų mokesčių.

Panamos dokumentai metė šešėlį ir Ukrainos šalies vadovui Petro Porošenkai. 2014 metais siekdamas prezidento posto P. Porošenka žadėjo parduoti „Roshen“ – vieną didžiausių Europoje saldumynų gamintojų, kad galėtų visiškai atsidėti šalies valdymui.

Tačiau, užuot pardavus, P. Porošenkos turtas, kuris vertinamas 858 mln. dolerių, buvo perkeltas į lengvatinio apmokestinimo bendrovę, įsteigtą Didžiosios Britanijos Mergelių Salose. Prezidento atstovų teigimu, taip buvo pasielgta, kad „Roshen“ būtų patrauklesnė būsimiems pirkėjams. Tačiau šitaip P. Porošenka išvengė sumokėti Ukrainai milijonus grivinų mokesčių.

Mokesčių klausimas yra itin dviprasmiškas, nes Ukraina šiuo metu aktyviai kovoja su lengvatinio apmokestinimo bendrovių kūrimu. Be to, šaliai, kurią slegią finansų krizė, mokesčių surinkimas yra gyvybiškai svarbus.

Panama žada bendradarbiauti

Panamos vyriausybė pažadėjo bendradarbiauti vykdant kokį nors teisinį tyrimą. „Panamos vyriausybė energingai bendradarbiaus dėl bet kokio prašymo ar pagalbos, jei būtų imtasi kokių nors teisinių veiksmų“, – rašoma vyriausybės paskelbtame pareiškime. Jame priduriama, kad vyriausybė yra „visiškai atsidavusi skaidrumui teisės bei finansų sektoriuose“.

Pareiškime konkrečiau neužsimenama apie nutekintuose dokumentuose esančią medžiagą. Jame taip pat nepaminėtas ir Ramonas Fonseca, vienas iš advokatų kontoros „Mossack Fonseca“ įkūrėjų, kuris iki praėjusio mėnesio buvo Panamos prezidento Juano Carloso Varelos patarėjas.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"