TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pančių ir ledų žemėj - kinų pėdos

2011 05 13 0:00
Kinas He Wenanas yra vienas iš pasiturinčių verslininkų Sibire. Viename Rusijos mieste jis atidarė penkis prekybos centrus ir pirmasis gatvėse pasirodė su prabangiu "Bentley" automobiliu.
Užsienio spaudos nuotrauka

Prie Kinijos sienos Sibire liko vos 6 mln. rusų. Tiesiai prieš jų nosį, kitoj sienos pusėj, rikiuojasi 90 mln. kinų darbštuolių, kurių įtaka Rusijos Tolimiesiems Rytams auga diena iš dienos.

Siena tarp žlugusios supervalstybės Rusijos ir augančios supervalstybės Kinijos driekiasi 3645 kilometrus, tai viena ilgiausių sienų pasaulyje. Žlugus komunistų planinei ekonomikai, vis mažiau rusų keliasi į teritoriją, kur ledinė temperatūra laikosi daugiau nei pusę metų. Rašytojas Maksimas Gorkis šį kraštą, į kurį sovietai tremdavo nepaklusniuosius, vadino "pančių ir ledų žeme". Rusams trūksta motyvacijos ten keltis, mat vyriausybė nebeteikia lengvatų ir kitokių privilegijų. Per tris ketvirtadalius Rusijos žemių nusidriekęs Sibiras namais yra tik 38 mln. rusų. Tiek žmonių gyvena Lenkijoje, tačiau ši šalis net 40 kartų mažesnė už Sibirą. "Norėčiau, kad daugiau dėmesio skirtumėte mūsų regionui. Neturime gydytojų, vaistų, darbo. Čia nieko nėra! Neprašau to dėl savęs", - laišku į Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą kreipėsi vieno Sibiro miestelio gyventoja Galina, baimindamasi, kad prispaudus visiškam skurdui teks važiuoti dirbti į Kiniją.

Kiniškai kalbantis rusas

Mintys apie Kinijos įtaką Sibire nenyksta sibiriečių galvose. Mat kraštas tapo žaliavų kasykla augančiam Pekino ekonominiam stebuklui. Kinijos investuotojai nusipirko tankų gamyklą Čitoje, dabar ten gaminami sunkvežimiai. Jie kontroliuoja Rusijos pasienio miestų rinkas, kur kinai tapo turtingiausiais verslininkais. "Į Rusijos Tolimuosius Rytus Kinija investuoja daugiau nei mūsų vyriausybė", - skundžiasi Maskvos dienraštis "Niezavisimaja gazieta".

Sostinės politinis elitas suvokia Sibire patyręs nesėkmę, o kinų ekspansija Kremliaus koridoriuose jau sėja baimę. Prieš keletą metų Rusijos ambasadorius NATO Dmitrijus Rogozinas pusiau juokaudamas pareiškė, kad greitai kinai kirs sieną "mažomis, penkių milijonų žmonių grupėmis". Tada prezidentu išrinktas Vladimiras Putinas įspėjo: "Jei mes nepasistengsime, po kelių dešimtmečių rusai, gyvenantys pasienio teritorijose, kalbės kiniškai, japoniškai ir korėjietiškai". V.Putinas beveik neperdėjo - Rytų Sibire gyvena šeši milijonai rusų, o Kinijos šiaurinėse provincijose - 90 mln. kinų.

Nukirs pabudę kinai

Didžiausias kraštas pasaulyje taip ir nežino, kuo nori būti - Azija ar Europa, demokratija ar autoritarine valstybe. "Rusiją mirtis ištiks dviem būdais - juos kardo kirčiu nukirs pabudę kinai arba ji savanoriškai prisijungs prie paneuropietiškos federacijos", - XIX amžiaus antroje pusėje rašė filosofas Konstantinas Leontjevas. Kremliaus ideologai ir šiandien baiminasi kinų "okupacijos", todėl tebesvajoja apie šalies "ypatingą" vietą tarp Rytų ir Vakarų. Jie laikosi įsikibę iliuzijos, kad Rusija galėtų tapti pasaulio centru kartu su JAV, Kinija, Indija ir Europos Sąjunga (ES). Tačiau kol valstybė tam per silpna, vyriausybės patarėjai skatina žiūrėti į ES pusę. "Jei Rusija nesujungs jėgų su Europa, ji neišvengiamai taps žaliavų tiekėja didžiajai Kinijai", - rašo patarėjas užsienio politikos klausimais Sergejus Karaganovas. Vis dėlto Europa Rusijai atrodo per daug liberali, o Kinijos, kur stabilumas yra didžiausia vertybė, dvasia daug artimesnė rusų valdytojams.

Vyresniojo brolio glėbys

Vienu metu į Rusiją plūdo nelegalūs kinų darbininkai, nes ten būdavo mokami didesni atlyginimai. Iš skurdžių kaimelių atvykę žmonės stebėdavosi neregėtai prabangiu gyvenimu - televizoriais, plaukų džiovintuvais. Daugelis jų pirmą kartą pamatydavo šaldytuvą. Tačiau jau kuris laikas galios pusiausvyra pasikeitė. Pasienyje gyvenantys nuskurdę rusai kelis kartus per dieną vyksta pas kaimynus apsipirkti. "Šilko kirmėlėmis" arba "kupranugariais" vadinami žmonės vežasi džinsus, palaidines, elektroninius skustuvus, žaislus, pigius sportinius batus, grandininius pjūklus.

Prieš 60 metų Maskva buvo didžiausia pagalbos teikėja Kinijos Liaudies Respublikai. Dabar Kinija ne tik investuoja į tokias Vidurinės Azijos valstybes kaip Kazachstanas ir Kirgizija, bet ir kėsinasi į Aleksandro Lukašenkos Baltarusiją. Pekinas pabrėžia brolišką dviejų šalių bendradarbiavimą, tačiau Kinijoje "brolis" - gana hierarchinis konceptas. Vyresniajam broliui apibūdinti vartojamas žodis "gege", o jaunesnysis brolis, privalantis paklusti, vadinamas "didi". Pati Kinija jau kuris laikas nebenori būti jaunesniuoju broliu. Investuodama milijardus į šiaurinį pasienio regioną Kinijos komunistų partija elgiasi lyg nuotaka, priversta pirštis jaunikiui. Pavyzdžiui, į kinų pasienio Manhouli miestą atvykusius rusus sveikina ortodoksų bažnyčia, milžiniška matrioška ir Rusijos literatūros genijų Aleksandro Puškino ir Fiodoro Dostojevskio biustai.

Gamtinių išteklių geopolitika

Kasmet Kinija 700 tūkst. sunkvežimių atsiveža tonas pjautinės medienos. Tačiau tuo jų interesai neapsiriboja - kinai trokšta rusų naftos. Tokį naftotiekį, besidriekiantį 2,7 tūkst. kilometrų ir pareikalavusį 12 mlrd. dolerių investicijų, V.Putinas vadina "vamzdynu, turinčiu geopolitinę reikšmę". Tai V.Putino netiesioginis grasinimas Vakarams - esą nieko nereiškia savo gamtos turtus parduoti Kinijai. Maskva šį vamzdyną pastatė kinų darbininkų rankomis ir lėšomis. Pigios kinų prekės keičiamos į naftą, o tai tik atskleidžia, kaip Rusija priklauso nuo prekybos gamtiniais ištekliais.

Kviečia iš buvusių respublikų

Maskvos pareigūnai Sibire pradėjo programą, pagal kurią žmonės iš buvusių respublikų, dabar nepriklausomų sovietinių valstybių kviečiami keltis į ištuštėjusius pasienio regionus. Planas veikia, bent kai kur. Ironiška, kad Rusijos Sibiro gelbėtojai gali būti ne rusai, o "tie iš artimojo užsienio". Pavyzdžiui, į Sibirą su žmona, uošve ir trimis vaikais persikraustęs 33 metų armėnas Patvakanas Akobajanas gavo žemės, 14 veršiukų, 2 karves ir 10 tūkst. eurų įsikurti. Rusų valdžia mokėjo ir už jų persikraustymą. Armėnas planuoja atidaryti nedidelę kepyklėlę ir į atokų kraštą pasikviesti daugiau giminaičių bei draugų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"