TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paralyžius kausto JT Saugumo Tarybą

2015 09 28 6:00
Vitalijus Čiurkinas, nuolatinis Rusijos atstovas JT, balsuoja prieš JT Saugumo Tarybos rezoliuciją steigti tarptautinį tribunolą Malaizijos lėktuvo numušimui Ukrainoje ištirti. Sipa/Scanpix nuotraukos

5 nuolatinės Jungtinių Tautų (JT) Saugumo tarybos narės negali priimti svarbių sprendimų dėl Sirijos ir Ukrainos - tam trukdo veto teisė. Tačiau šalys nerodo didelio noro reformuoti tarptautinę saugumo instituciją, nors jau praėjo 70 metų nuo to laiko, kai ji buvo sukurta, ir pasaulis pasikeitė.

JT Saugumo Taryba turi priimti naujas nuolatines nares, kitaip rizikuoja vis labiau prarasti įtaką tarptautinėje arenoje. Apie tai perspėjo buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas, manantis, jog JAV, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Kinija ir Rusija turi nepraleisti progos modernizuoti pasaulinę saugumo instituciją jos artėjančio 70 metų jubiliejaus proga, pakviesdamos į ją naujas valstybes.

„Pasaulis pasikeitė, turi keistis bei prisitaikyti ir JT. Jei nepakeisime Saugumo Tarybos, rizikuojame pakliūti į tokią padėtį, kai naujos kylančios šalys gali nebepripažinti jos viršenybės. Tie, kurie turi privilegijuotą padėtį, turi gerai pamąstyti ir nuspręsti, kiek galios jie pasirengę perleisti, kad naujokų dalyvavimas būtų prasmingas. Jei tai bus padaryta, rezultatas bus bendradarbiavimas, jei ne - konfrontacija“, - sakė K. Annanas britų laikraščiui „The Guardian“. Jis buvo JT generalinis sekretorius nuo 1997 iki 2006 metų.

Keistis nenori

JT Saugumo Taryba kritikuojama už neveiksnumą sprendžiant tokias krizes kaip karas Sirijoje ir Ukrainoje, už negebėjimą susitvarkyti ir su ilgalaikėmis problemomis, tokiomis kaip padėtis Artimuosiuose Rytuose ar sausumos minų uždraudimas.

Dabartinė sistema, pagal kurią tik 5 šalys - JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Kinija ir Rusija - yra nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, turinčios veto teisę, kritikuojama kaip anachronizmas. Jei tai ir įtakojo pasaulio politiką prieš 70 metų, dabar taip nebėra. Keisti sistemą nuolatos ragina Indija, Vokietija, Japonija, Pietų Afrikos Respublika - visos šios šalys siekia nuolatinės vietos Saugumo Taryboje.

Jau ne vienas generalinis sekretorius mėgino stumti reformas, bet susidūrė su pasipriešinimu. Be to, nepavyksta susitarti, kurias šalis reiktų pakviesti prisidėti prie 5 nuolatinių narių. Bet kokia Saugumo Tarybos reforma pareikalaus visų 5 jos narių arba mažiausiai dviejų trečdalių JT Generalinės Asamblėjos pritarimo. JT narės svarsto reformos apmatus, bet žinovai nusiteikę pesimistiškai: kažin, ar tos diskusijos ką nors duos, nes didžiosios galybės, tokios kaip JAV ir Rusija, tuo menkai domisi. Saugumo Taryboje nėra varomosios jėgos, kuri skatintų keistis.

Buvęs JT generalinis sekretorius Kofi Annanas perspėja, kad Saugumo Taryba turi keistis ir prisitaikyti, kad neprarastų savo svarbos tarptautinėje arenoje.

Maskva vetuoja

Šią savaitę JAV perspėjo, kad Rusijos veto paralyžiuoja JT Saugumo Tarybą ir gali pastūmėti Vašingtoną ir kitas tokio paties požiūrio besilaikančias valstybes apeiti šią sprendimus priimančią instituciją. Maskva blokavo 4 rezoliucijas dėl Sirijos, gindama Basharo Al-Assado režimą. Dėl to Saugumo Taryba demonstruoja visišką neveiksnumą, siekiant nutraukti kraują liejimą toje šalyje, kur jau žuvo apie 300 tūkst. žmonių, o 11 mln. turėjo palikti šalį.

Maskva pasistengė, kad nebūtų sutarta ir dėl bendrų veiksmų Ukrainoje, kur vyksta karas, o Rusija pati yra jo dalyvė, nors tai neigia.

Per pastarąjį dešimtmetį JAV pasinaudojo veto teise 3 kartus, gindamos Izraelį dėl jo veiksmų palestiniečių teritorijose. Kinija vetavo sprendimus 6 kartus, visais atvejais drauge su Rusija, o Maskva pasinaudojo veto teise 10 kartų per tą patį laikotarpį.

Žmogus, kuriam pavesta tarti Rusijos "ne" Saugumo Taryboje, yra jos nuolatinis atstovas Vitalijus Čiurkijnas. Jis aiškina, kad Maskvos veto skirti apsaugoti Saugumo Tarybos integralumą, kad ji netaptų įrankiu nuversti vyriausybes.

„Kai kurios šalys norėjo įtraukti Saugumo Tarybą į režimo pakeitimo operacijas Sirijoje, o mes joms sakome, kad ne Saugumo Tarybos reikalas keisti režimus“, - pareiškė V. Čiurkinas.

Prancūzija siūlo penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms savanoriškai suspenduoti veto teisę, kai vyksta genocidas arba kiti masiniai žvėriškumai. Tą prancūzų pasiūlymą plačiai palaiko JT Generalinė Asamblėja, bet Rusija kategoriškai priešinasi. V. Čiurkinas sako, kad tuo bus galima manipuliuoti.

Beldžiasi į duris

Penkios nuolatinės narės pačios save pasiskyrė po Antrojo pasaulinio karo, kaip nugalėtojos. Praėjus 70 metų tai nebeatspindi pasaulinio gyventojų ir ekonominės galios pasiskirstymo. Besivystančios šalys vis garsiau beldžiasi į klubo duris. Indija, Brazilija, Vokietija ir Japonija to siekia jau daugiau kaip dešimtmetį. Jos pritaria, kad būtų atstovaujama ir Afrika. Ryškiausia pretendentė - Pietų Afrikos Respublika. Jos nuolatinis atstovas JT Kingsley Mamabolo mano, jog neteisinga, kad visas Afrikos žemynas nėra atstovaujams Saugumo Taryboje, kai diskusijos apie Afriką sudaro 80-90 proc. visų diskusijų. "Kaip gali būti, kad kiti žmonės diskutuoja apie tai, kas vyksta mūsų žemyne mums nedalyvaujant?", - klausia jis.

Tačiau derybos dėl Saugumo Tarybos plėtros vyksta sunkiai. Už naujų narių priėmimą pasisako Prancūzija ir Jungtinė Karalystė. Kitos nuolatinės narės atsargesnės JAV neprieštarauja ribotai plėtrai, bet įspėja, kad Taryba negali virsti turgumi, o bet kokia reforma turi būti skirta veiklai pagerinti. Panašiai kalba ir 10 metų Saugumo Taryboje dirbantis V. Čiurkinas: "Jei bus 25 ar 27 narės, bus ne tik sunkiau diskutuoti, bet ir pasiekti sutarimą". O labiausiai plėtros reformą slopina Kinija. Neleisti Japonijai suteikti nuolatinės narės statusą yra ilgalaikis Pekino strateginis tikslas.

„The Guardian“, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"