TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Parama ES mažėja, o eurui - ne

2012 06 05 5:24

Krizei ne slūgstant, o įgyjant naują pagreitį parama Europos Sąjungai (ES) mažėja, tačiau ES narių piliečiai nenorėtų atsisakyti euro. 

Iš visų europiečių labiausiai įsikibę į eurą yra graikai. Vos 23 proc. krašto gyventojų būtų patenkinti, jei Graikijoje vėl cirkuliuotų drachma. "Ironiškiausia, kad tie, kurie turi eurą, labiausiai jį ir nori išlaikyti. Žmonės suvokia, kad senųjų valiutų sugrąžinimas būtų žingsnis atgal į tamsą", - tokią tendenciją pakomentavo visuomenės apklausų centro "Pew Research Center" vienas vadovų Bruce'as Stokesas. 

Tačiau nuo krizės pradžios parama Europos integracijai sumažėjo beveik visose ES narėse. Vis daugiau Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos, Čekijos, Lenkijos ir Graikijos gyventojų teigia, kad integracija susilpnino jų valstybių ekonomikas, o tai pasėjo abejonių, ar ES iš tiesų yra naudingas dalykas.

Tik didžiausioje žemyno ekonomikoje Vokietijoje, kurios finansinis indėlis gelbėjant Airiją, Graikiją ir Portugaliją yra svarbiausias, fiksuojama auganti parama ES. 65 proc. vokiečių narystė ES atrodo teigiamas dalykas - tai 2 proc. daugiau nei 2009 metais. Tuo metu 56 proc. ispanų abejoja ES nauda, nors 60 proc. jų palaiko bendros valiutos idėją. Sąlyginai labiausiai euru norėtų atsikratyti italai. 40 proc. jų pageidautų liros, nors 60 proc. vis dar pritaria eurui. Jungtinėje Karalystėje 73 proc. britų džiaugiasi nestoję į bendros valiutos sąjungą.

Dauguma ekonomistų ir mokslininkų tvirtina, kad nuo 2002 metų ES erdvėje cirkuliuojantis euras turi per daug trūkumų, kuriuos būtina taisyti, kad 17 euro zonos narių atsigautų. Milijardierius investuotojas George'as Sorosas įspėjo Europos lyderius, kad jie turi maždaug tris mėnesius eurui išgelbėti. Jis stebisi, kad Senojo žemyno politikai iki šiol nesuprato "krizės prigimties". Anot jo, krizė kilo ne dėl skolų, o dėl prastos bankininkystės ir daug problemų keliančio konkurencingumo.

"Nesupratę problemos esmės ES lyderiai taikė ne tuos vaistus", - tvirtino milijardierius ir pasiūlė pirmiausia įvesti banko indėlių draudimą, kuriuo būtų sustabdytas masinis indėlių nutekėjimas iš bankų, bei suteikti bankams priėjimą prie tiesioginio finansavimo iš Europos stabilizacijos fondo, kuris pradės veikti 2012 metų vasaros viduryje. Kaip ir dauguma amerikiečių, ekonomistas abejoja drastiškų taupymo priemonių nauda. "Skolų neįmanoma sumažinti verčiant ekonomiką trauktis. Skolą galima sumažinti tik peraugant ją", - ekonomine augimo logika kliovėsi filantropas.

Dalyvaudamas konferencijoje Italijoje jis taip pat aiškino, kad Europa neišsivers be aktyvios Vokietijos. "Gali būti, kad aukščiausią įtampos tašką krizė pasieks rudenį. Kaip tik tuo metu ims silpti Vokietijos ekonomika, tad kanclerei Angelai Merkel bus dar sunkiau nei šiandien įtikinti vokiečius prisiimti daugiau įsipareigojimų Europai. Štai kodėl turim tik tris mėnesius eurui išgelbėti", - sakė G.Sorosas.

BBC, CNBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"