TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paryžiaus nuolaida Ankarai

2012 03 01 6:11

Prancūzijos Konstitucinė Taryba nusprendė, kad įstatymas, draudžiantis neigti armėnų genocidą, prieštarauja krašto Konstitucijai.

Šią žinią džiaugsmingai sutiko Ankara. Toks Prancūzijos teismo sprendimas turėtų kaip reikiant sumažinti diplomatinę įtampą tarp Turkijos ir Prancūzijos. Tiesa, turkų užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu pareiškė, kad vyriausybė dar svarstys, ar atnaujinti ekonominius, politinius ir karinius susitikimus su Paryžiumi. "Reikia tikėtis, kad visi išmoks šią pamoką", - tvirtino Turkijos diplomatijos galva.

Įstatymą, draudžiantį neigti armėnų genocidą, Prancūzijos parlamentas priėmė sausio 23 dieną. Tačiau daugiau nei 130 parlamentarų iš Senato ir Nacionalinės asamblėjos pateikė užklausą Konstitucinei Tarybai. Anot jų, istorikai tebesiginčija dėl Pirmojo pasaulinio karo įvykių rytinėje Turkijos dalyje ir nesutaria, ar tai buvo genocidas, todėl toks įstatymas tik varžo žmogaus žodžio laisvę.

Turkija tvirtino, kad prezidentas Nicolas Sarkozy šiuo įstatymu mėgina gauti 500 tūkst. armėnų, gyvenančių Prancūzijoje, balsus per ateinančius rinkimus. Įstatymui pritarė ir Prancūzijos socialistų partija, turinti daugumą Senate, ir N.Sarkozy UMP partija, kuri inicijavo šį teisės aktą. Pagal jį kiekvienas, neigiantis arba menkinantis armėnų genocido mastą Osmanų imperijoje 1915 metais, turėjo būti nubaustas įkalinimu arba bauda.

Armėnija, kurios nuomonę palaiko daugybė istorikų ir valstybių visame pasaulyje, yra įsitikinusi, kad per Pirmąjį pasaulinį karą rytinėje Turkijos dalyje apie 1,5 mln. krikščionių armėnų buvo išžudyti sąmoningai. Tačiau Turkija turi kitą įvykių versiją: esą abi kariaujančios šalys neteko daugybės žmonių, kai įsiveržė rusų pajėgos ir armėnų partizanai stojo į jų pusę. Po Pirmojo pasaulinio karo Osmanų imperija žlugo, o naujoji Turkijos vyriausybė ir didžioji tautos dalis kaltinimus genocidu priima kaip asmeninį įžeidimą.

csmonitor.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"