TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paryžiaus Panteone perlaidoti prancūzų pasipriešinimo naciams didvyriai

2015 05 27 22:46
AFP/Scanpix nuotrauka

Prancūzijoje trečiadienį surengta reta ceremonija – pagerbti keturi asmenys, pasipriešinę naciams Antrojo pasaulinio karo metais, jų palaikai perkelti į Paryžiaus Panteono mauzoliejų.

Labai simbolišku dviejų dienų renginiu siekiama suvienyti prancūzus kovoje su ekstremizmu ir antisemitizmu po mirtinų išpuolių šių metų pradžioje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as trečiadienį pasakė kalbą Panteone, kuris tapo žymiausių Prancūzijos visuomenės, kultūros ir mokslo veikėjų paskutinio poilsio vieta.

F.Hollande'as, kurio populiarumas nuo atėjimo į valdžia 2012-aiais iki dabar smuko iki rekordinių žemumų, pasinaudojo proga pasakyti dar vieną emocingą kalbą, kurias jis dažnokai sako pastaraisiais mėnesiais.

Šie du vyrai ir dvi moterys „įkūnija Pasipriešinimo dvasią“, – pasakė jis. „Susidūrę su okupacija, su pasidavimu, jie davė atsakymą: „ne“, nedelsdami, tvirtai ir aiškiai“, – pabrėžė jis.

Prezidentas pareiškė, kad praėjus 70 metų nuo karo pabaigos, vėl atgyja neapykanta prieš demokratiją, žydus, laisvamanius.

„Būtina atremti šį mirtiną atgijimą, sukėlusį prancūzus sausio 11 dieną“, – sakė F.Hollande'as, turėdamas omenyje masines demonstracijas, sekusias po mirtino džihadistų išpuolio sausį prie satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos ir košerinio maisto parduotuvės Paryžiuje.

Karstai su dviejų moterų ir dviejų vyrų – Genevieve de Gaulle-Anthonioz, Germaine Tillion, Pierre'o Brossolette'o ir Jeano Zay – palaikais antradienį buvo palydėti Paryžiaus gatvėmis, o trečiadienį, Prancūzijos nacionalinio pasipriešinimo dieną, perkelti į Panteoną.

Abiejų moterų perlaidojimas yra grynai simbolinis, nes karstuose tėra žemė nuo jų kapų, kadangi jų šeimos nenorėjo ekshumuoti jų palaikų. Kituose dviejuose karstuose – abiejų vyrų pelenai.

Ketvertas didvyrių atsidūrė greta kitų žymių prancūzų, kurių Panteone lig šiol buvo 71; tarp jų yra ir Rousseau, Voltaire bei Marie Curie palaikai.

G.De Gaulle-Anthonioz – generolo Charles de Gaulle dukterėčia, ir G.Tillion į Pasipriešinimo gretas įstojo 1940 metais netrukus po nacių okupacijos. Abi jos buvo aktyvios Pasipriešinimo kuopelės Žmogaus muziejuje (Musee de l'Homme) dalyvės. Galiausiai jos buvo sučiuptos ir išsiųstos į koncentracijos stovyklą Ravensbriuke Vokietijoje.

Po karo G.De Gaulle-Anthonioz pasišventė kovai su skurdu ir mirė 2002-aisiais, būdama 81-erių. G.Tillion tapo garsia etnologe ir mirė 2008 metais, būdama šimtametė.

P.Brossolette'as, veikęs to paties muziejaus grupėje, vadovavo kelioms misijoms, buvo De Gaulle'io „Laisvosios Prancūzijos“ („France Libre“) žvalgybos agentas, vėliau tapo pasipriešinimo atstovu BBC. Suimtas ir kankintas 1944 metais, kad neišduotų informacijos, jis iššoko pro langą ir mirė nuo žaizdų.

J.Zay prieš karą buvo Prancūzijos švietimo ministras. 1940 metais jis išvyko į Maroką, ketindamas Šiaurės Afrikoje suformuoti pasipriešinimo vyriausybę. Suimtas jis iš kalėjimo tęsė pasipriešinimo veiklą. 1944 metais jį nužudė su naciais kolaboravusio Vichy režimo kovotojai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"