TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paryžius siekia tapti ateities finansų sostine

2016 07 08 6:00
Prognozuojama, kad Didžiajai Britanijai ateityje praradus laisvą priėjimą prie euro zonos finansų rinkos Londono Sitį paliks ne vienas bankas ir tarptautinė bendrovė. AFP/Scanpix nuotrauka

Londono Sitis yra vienas didžiausių tarptautinių finansų centrų. Dabar, Didžiajai Britanijai nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), kiti Europos miestai siekia paveržti šį titulą. Ryžtingiausiai šio tikslo siekia Paryžius.

Praėjus kelioms valandoms, kai buvo paskelbti „Brexit“ referendumo rezultatai, „The Financial Times“ ir „The Wall Street Journal“ internetiniuose portaluose pasirodė tarptautiniams bankams ir investuotojams skirtas skelbimas, kuriame teigiama: „Kviečiame į Paryžiaus regioną.“

Iš dabartinių įvykių Didžiojoje Britanijoje susidaro įspūdis, kad už „Brexit“ agitavę politikai ne tik nesitikėjo laimėti, bet ir nebuvo parengę plano, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Tačiau Paryžiaus finansų rajone ir platesniame Paryžiaus regione dirbantys asmenys, nors ir palaikė Didžiosios Britanijos pasilikimo ES stovyklą, vis dėlto ne vieną mėnesį rengėsi šiam įvykiui. Jų planas – įtikinti po „Brexit“ Londono Sitį planuojančius palikti bankus persikelti į Prancūziją. Todėl nieko nelaukus investuotojams buvo išsiųsti daugiau nei 4 tūkst. laiškų, kuriuose pateikiami Il de Franso regiono, kurio sostinė – Paryžius, privalumai. Šiam regionui dabar vadovauja dešiniųjų pažiūrų besilaikanti Valerie Pecresse, kuri Nicolas Sarkozy valdymo laikotarpiu ėjo biudžeto ministrės pareigas.

Viskas daug sudėtingiau

Po „Brexit“ referendumo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as iškart pareiškė, kad išstojusi iš ES Didžioji Britanija praras turėtas privilegijas. Jo teigimu, Londono Sitis privalės atsisakyti savo vaidmens tvarkant operacijas eurais. Pasak jo, kiti Europos finansų centrai turėtų būti pasiruošę iš Londono, kuriame veikia daug tarpuskaitos namų, perimti eurais atliekamas operacijas. „Nėra jokių priežasčių Europai, o juo labiau euro zonai, leisti šaliai, kuri nebebus Europos Sąjungos narė ir niekada nebuvo euro zonos narė, tęsti operacijas eurais“, – teigė F. Hollande'as.

Tačiau, nepaisant prancūzų pageidavimų, dar visiškai neaišku, ar Paryžius ką nors laimės dėl praradimų, kuriuos ateityje greičiausiai patirs Londono Sitis, netekęs priėjimo prie bendros euro zonos finansų rinkos. Kaip ir viskas, kas susiję su „Brexit“, šis klausimas yra daug sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Visų pirma, dabar vyksta nuožmi įvairių Europos Sąjungos miestų konkurencija dėl finansinių paslaugų teikėjų, kurie nuspręs palikti Sitį. Kol kas visiškai neaišku, kokios įstaigos imsis šio žingsnio. Tarp besivaržančių miestų yra Frankfurtas prie Maino, kuriame įsikūrusi Europos Centrinio Banko būstinė ir kuris yra Vokietijos finansų centras. Dar vienas stiprus konkurentas yra Dublinas, nes jis siūlo itin gerus mokesčių tarifus, taip pat konkuruoja ir Amsterdamas bei Liuksemburgas. Šią savaitę Madridas taip pat pažadėjo mažesnius mokesčius Londoną norintiems palikti bankams ir tarptautinėms bendrovėms. Tad Paryžius tikrai nėra užsitikrinęs „perėmėjo“ pozicijų.

Už Paryžiaus Triumfo arkos matyti miesto finansų centras - La Défense. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Paryžius: už ir prieš

Prancūzijos sostinė turi nemažai privalumų. Tarp jų – didžiulis investicijų valdymo sektorius, keletas didžiųjų Europos bankų, įgudę finansininkai, nebrangi biurų nuoma, patrauklus gyvenimo būdas ir platesnis Paryžiaus regionas, kuris siekia imtis daug reformų, kad priviliotų čia atsikelti bankininkus ir jų šeimas. Vakarų Paryžiuje jau yra planuojama statyti keletą tarptautinių dvikalbių mokyklų.

Tačiau Paryžius turi ir savo trūkumų, kurių ne mažiausias yra pagarsėjęs politinės klasės nusistatymas prieš finansų sektorių. Nors pastaraisiais metais F. Hollande'as smarkiai pakeitė savo politiką ir dabar daug palankiau vertina verslą, tačiau finansininkai vis dar juo nepasitiki. Per prezidentinę kampaniją jis yra pareiškęs, kad didžiausias jo priešininkas yra finansų pasaulis. Jis yra ne sykį teigęs, kad nemėgsta turtingųjų, ir yra žadėjęs įvesti didžiulius mokesčius tiems, kurie uždirba daugiau negu 1 mln. eurų. Ilgainiui jis šito plano atsisakė.

Tačiau esminis klausimas yra reguliavimas ir darbuotojų samdymo kaina. Norėdamos įdarbinti kvalifikuotų darbuotojų bendrovės Prancūzijoje sumoka daug daugiau mokesčių nei kitose Europos valstybėse. Vadinasi, siekdamas perimti finansų verslą Paryžius turi imtis daugybės reformų.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas ir prezidentas Francois Hollande'as žada reformas, kad Paryžius taptų kuo patrauklesnis Londoną norintiems palikti bankams ir investuotojams. /SIPA/Scanpix nuotrauka

Planuoja keistis

Praeitą savaitę finansų laikraštyje žurnalistas Guillaume'as Maujeanas rašė: „Turime liautis kalbėję apie savo nusistatymą prieš finansus ir privalome nustoti šį sektorių dusinti mokesčiais.“ Tame pačiame laikraštyje F. Hollande'as teigė: „Privalome adaptuoti savo taisykles, tarp jų ir mokesčių tarifus, kad Paryžiaus finansų centras taptų patrauklesnis.“

Kita vertus, sunku pasakyti, ar tai tikrai lengva įgyvendinti dabartinėmis šalies sąlygomis. Dėl vyriausybės pasiūlytų darbo reformų Prancūzijoje jau ne vieną mėnesį vyksta profesinių sąjungų organizuojami protestai.

Tačiau ministras pirmininkas Manuelis Vallsas šią savaitę pareiškė, jog Prancūzija yra pasirengusi imtis įvairiausių reformų, kad būtų kuo patrauklesnė būsimiems investuotojams. Jis pažadėjo, kad šalyje ekspatriantams bus įvestas visoje Europoje palankiausias mokesčių režimas. Jau ir taip ekspatriantams ir iš užsienio grįžtantiems Prancūzijos piliečiams palankus režimas, kuris buvo taikomas pirmus 5 metus, dabar pratęstas iki 8 metų. Ministras pirmininkas taip pat pažadėjo reformas, kad Prancūzijoje galėtų steigtis įmonės, kurios nori teikti paslaugas kita nei prancūzų kalba. „Mes norime sukurti ateities finansų sostinę, – teigė M. Vallsas. – Vienu žodžiu, dabar yra laikas atvykti į Prancūziją.“

Savo ruožtu Prancūzijos banko vadovas Francois Villeroy de Galhau pažadėjo, kad labai greitai bus įvertintos visos paraiškos tų, kurie norėtų savo verslą iš Londono perkelti į Prancūziją.

Akivaizdu, kad Paryžius nori Londonui atsilyginti už „raudonojo kilimo“ apsižodžiavimą, kuris prasidėjo dar 2012 metais. Tuomet Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas pareiškė, kad Londonas paties raudonąjį kilimą visiems prancūzų verslininkams, kurie bėgs iš Paryžiaus dėl siūlymų smarkiai pakelti mokesčius turtingiesiems asmenims. Viena diena po „Brexit“ rezultatų paskelbimo Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas pareiškė, kad „raudonasis kilimas gali būti tiesiamas į abi puses.“

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"