TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paryžius stabdys kraują Korsikoje

2012 12 14 6:00
Korsikos grožį mato tik turistai./Užsienio spaudos nuotrauka

Net ir pagal korsikietiško šaltakraujiškumo standartus šito jau buvo per daug - teisininko nužudymas vidury dienos sukrėtė ne tik salą, bet ir Paryžių.  

Prancūzijai priklausanti Korsika labiausiai garsėja kaip Napoleono tėvynė ir vendetos kraštas. Pastaraisiais metais ši laukinio grožio ir papročių Viduržemio jūros sala tampa vis didesniu traukos centru turtuoliams ir verslui, siekiančiam pritraukti kuo daugiau turistų. Tačiau vietos mafija neleidžia nei vieniems, nei kitiems jaustis patogiai.

Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Marcas Ayrault ėmėsi naujų kovos su organizuotu nusikalstamumu Korsikoje priemonių. Vyriausybės 10 punktų planas paskelbtas po virtinės nužudymų ir sprogdinimų Korsikoje. Važiuodamas į darbą ir sustojęs degalinėje netoli sostinės Ajačo prie savo "Porsche" vairo penkiais šūviais į galvą buvo nušautas žymus 65 metų teisininkas Antoine'as Sollacaro. Jis buvo puikus advokatas, teismuose gynęs paprastai su tokiu smurtu siejamus Korsikos nacionalistus.

A.Sollacaro buvo 15-as asmuo, šiemet nužudytas saloje. Bet tai dar nebuvo pabaiga: visai netrukus nedideliame Propriano uoste pietvakarinėje Korsikos pakrantėje savo mašinoje buvo nušautas Patrickas Sorba, kelis kartus teisto plėšiko Franciso, pernai išvengusio panašaus pasikėsinimo, brolis, o po kiek laiko - dar vienas paleistas kalinys.Nė vienas šių nužudymų, siejamų su kriminalinėmis gaujomis, nebuvo išnarpliotas.

Per naujausią atakų bangą prieš savaitę bombos susprogdintos 17-oje namų, daugiausia negyvenamų vasarnamių.

Paskelbdamas "globalią kovos su nevaldomu Korsikos nusikalstamumu strategiją" premjeras J.M.Ayrault pareiškė, kad už šių nužudymų slypi ekonominiai ir finansiniai sandėriai. "Ypatingas dėmesys bus skiriamas kovai su pinigų plovimu, ypač nekilnojamojo turto, sporto, viešųjų pirkimų ir miestų sprendimų srityse."

Dešimčia priemonių numatoma skirti daugiau tiriančiųjų teisėjų ir įsteigti specialų nacionalinės žandarmerijos padalinį, kuris tirtų ir prižiūrėtų kriminalines bylas bei "koordinuotų vidinę apsaugą". Finansiniai ir fiskaliniai sandoriai saloje taip pat bus griežčiau kontroliuojami. Pačią Korsiką premjeras paragino pademonstruoti "atsakomybės dvasią". "Absoliuti dauguma korsikiečių kenčia dėl tokios situacijos, tad kiekvienas turi paklausti savęs, kur glūdi šio smurto šaknys", - sakė ministras pirmininkas.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pareiškė, kad smurto mastas kalnuotoje Grožio saloje tapo "netoleruotinas", o J.M.Ayrault vadino organizuotą nusikalstamumą Dievo rykšte.

Baisiau nei Sicilijoje

Smurtas Korsikoje - ne naujiena jau daugelį dešimtmečių. Iš pradžių jis buvo susijęs su nacionalistiniu judėjimu. Nacionalistai kovojo su Paryžiumi nuo 1768 metų, kai Korsika atiteko Prancūzijai - dabar ji yra vienas iš 27 Prancūzijos administracinių regionų. Ši jų kova pasiekė apogėjų, kai 1998-aisiais buvo nužudytas Korsikos prefektas, aukščiausias Prancūzijos vyriausybės atstovas saloje. Tačiau pastaraisiais metais judėjimas išsikvėpė, o salą užvaldė nusikaltėlių gaujos, kurios pelnosi iš bankų apiplėšimų ir stambaus masto narkotikų gabenimo.

Nusikalstamumas Korsikoje - didžiausias Europoje. Kritikai tvirtina, kad jis klesti saloje todėl, kad tarp įvairių saugumo struktūrų nėra jokio koordinavimo. Nuo 2011 metų pradžios Korsikoje įvykdytos 39 žmogžudystės ir 117 pasikėsinimų nužudyti - didžiausias rodiklis Europoje, tenkantis vienam gyventojui. Vos 300 tūkst. gyventojų turinčioje saloje, manoma, yra apie 30 tūkst. ginklų. Prancūzų žurnalas "L'Express" pavadino Korsiką kruviniausiu Vakarų Europos regionu, kuriame nusikalstamumas didesnis net nei Sicilijoje.

Korsikos generalinis prokuroras Xavier Bonhomme'as sako, kad ištirti bylas sunku, nes niekas nenori liudyti teisme, galioja labai stiprus nerašytas tylos kodeksas, iš dalies grįstas tradicija, iš dalies - baime.

Pasak X.Bonhomme'o, saloje yra per daug prabangių mašinų, palyginti su gana kukliu gyvenimu. Gangsteriai investuoja į nekilnojamąjį turtą ne tik Korsikoje, bet ir žemyninėje Prancūzijoje.

Tegul jie sau pjaunasi

Istorikas Antoine'as Marie Graziani dėl tokio nebaudžiamumo kaltina Prancūzijos valstybę - Paryžius tiesiog nusiplauna rankas nuo Korsikos. Tačiau jis patikslino, kad vadinti Korsikos banditus mafija yra neteisinga.

"Vyrauja toks požiūris, kad respublikai nerūpi, jei korsikiečiai pjauna vieni kitus. Vartojami tokie žodžiai kaip "mafija" ir "vendeta", kurie yra ne tik klaidingi, bet ir pavojingi, nes leidžia valstybei tvirtinti, kad ji nieko negali padaryti, o tai - skandalinga", - teigia istorikas. A.M.Graziani primena, jog kaskart ką nors nužudžius "jie sako "netoleruotina".

"Aš čia gyvenu 30 metų ir tai girdėjau 50 kartų. Mums jau įgriso girdėti tą patį", - sakė jis. Pasak A.M.Graziani, Paryžius turi aktyviau imtis kontroliuoti salą, kad būtų išgyvendinta iškerojusi korupcija, pinigų plovimas, prekyba narkotikais ir šešėlinė ekonomika. "Tai bus skausminga, bet tai - vienintelis būdas", - sakė jis.

Korsikos žmogaus teisių lygos vadovas Andre Paccou kaltina visas Prancūzijos vyriausybes "visiška nekompetencija" sprendžiant Korsikos problemas. Tai, kad nusikaltėlių gaujų veiklą tiriantys detektyvai dirbo Marselyje, reiškia, kad jie neturėjo jokio ryšio su gyvenimo Korsikoje realijomis. A.Paccou manymu, siekiant pažaboti nebaudžiamumą Korsikoje svarbiausia atkirsti gaujas nuo pinigų srauto.

"The Guardian", BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"