TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasakiškas Islandijos atgimimas

2014 01 13 6:00
Islandijos žlugimas ir atsigavimas, atrodo, yra toks pats unikalus kaip ir šalies gamtovaizdžiai. spiegel.de nuotraukos

2008-2011 metais Islandija patyrė vieną iš dramatiškiausių finansinių krizių šiuolaikiniame pasaulyje. Tačiau šalies, kurioje gyvena tik 320 tūkst. gyventojų, ekonomikos atsigavimas buvo ne mažiau įspūdingas.

Nuo senų laikų islandai tradiciškai versdavosi žvejyba ir žemės ūkiu, kol tūkstantmečių sandūroje nenusprendė paversti savo šalies pasaulinio kapitalo kazino. Tačiau dabar jie vėl griebiasi meškerių ir patenkinti pasakoja, kaip sugebėjo išgydyti sunegalavusius savo finansus.

Nuo 2011 metų bendrasis vidaus produktas vėl pradėjo sparčiai augti. Be to, didėja algos, traukiasi valstybės skola ir vyriausybė anksčiau, nei buvo reikalaujama, grąžino dalį milijardinės paskolos, kurią 2008 metais gavo iš Tarptautinio Valiutos Fondo.

Savanaudiškas receptas

Žydroji lagūna – vienas labiausiai turistus į šalį traukiančių objektų.

Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, sužavėtas staigaus šalies ekonomikos atsigavimo rekomendavo panašiomis priemonėmis gaivinti ir kitas krizę išgyvenančias šalis. Jis siūlo problemų turintiems bankams leisti bankrutuoti, devalvuoti valiutą, įvesti kapitalo kontrolę (t.y. priemones, kuriomis siekiama apriboti užsienio investicijas į šalyje esantį turtą arba šalies gyventojų ir įmonių investicijas į užsienio turtą) ir vengti grąžinti skolas užsieniečiams.

Skamba gana savanaudiškai. Kai į Airijos bankų sistemą buvo pumpuojami milijardai tam, kad finansinės institucijos galėtų išsimokėti skolas kreditoriams, islandai referendumu atsisakė sukti šiuo keliu. Jie nesuprato, kodėl turėtų mokėti už godumą užsienio investuotojų, kurie lyg sirenos dainos apie aukštas palūkanas vedini, puolė investuoti į jų šalies ūkį.

Žvejyba ir alternatyvi energetika

Islandijoje veikia trys sektoriai, iš kurių tikimasi didžiulio augimo. Visų pirma, žvejyba. Antra, turizmas. Šis sektorius auga daugiau nei 20 proc. per metus. Ir trečia, alternatyvi energija.

Šiandien žuvis ir jos produktai sudaro 42 proc. Islandijos eksporto. Netrukus po krizės šalis leido kiekvienam piliečiui pagauti ir parduoti iki 650 kg žuvų per dieną. Daugybė žvejų mėgėjų vakarus ir savaitgalius ėmė leisti vandenyje.

Žuvis ir jos produktai sudaro 42 proc. Islandijos eksporto.

Vietoj to, kad šildytų vandenį norėdami nusiprausti, išlandai jį vėsina, kad nenusidegintų. Karštas vanduo vamzdžiais teka po miestų šaligatviais, kad šie neužšaltų. O netoli Reikjaviko oro uosto žalsvai mėlynuoja didžiausias šalyje turistų traukos objektas. Tai Žydroji lagūna – geoterminių šaltinių maitinamas ežeras, kuriame oro temperatūra bet kuriuo metų laiku būna apie 37-39 laipsnius šilumos.

Manoma, kad žalioji energetika yra didžioji šalies ateities eksporto viltis. Kol kas Islandija išnaudoja tik ketvirtadalį potencialios vandens ir geoterminės energijos.

Mezgimo nauda ir pūdyto ryklio atgimimas

Islandijos finansinę krizę ir atsigavimą būtų galima laikyti brangiausia visų laikų grupine terapija. Per penkerius metus islandai iš naujo susibūrė ir permąstė savo vietą pasaulyje.

Jeigu tikėsime keliomis visuomenės apklausomis, daugelis islandų mano, kad iš krizės išsikapstyti jiems padėjo ir rankdarbiai. 2008 metais staiga visi kaip pamišę ėmė megzti. Ir iš tiesų, čia jaunimas, atrodo, dažniau vaikšto apsirengęs raštuotais rankų darbo islandiškais megztiniais nei kitose Skandinavijos šalyse populiarių firmų, tokių kaip „Zara“ ar „H&M“, gaminiais. Rankų darbo megztiniai yra šilti, gražūs ir labai islandiški.

Po krizės daug islandų nusigręžė nuo pasaulio ir pasaulinės prekybos. Jie pradėjo daugiau laiko leisti su šeima ir draugais namuose, ėmė skaityti daugiau islandų autorių knygų. Alkoholio vartojimas tarp jaunimo sumažėjo, o laimės jausmas, pagal apklausas, išaugo.

Kartu su mezgimo manija padidėjo paklausa tradicinių Islandijos patiekalų, tokių kaip ėrienos plaučiai ar kepenys, marinuotos avies sėklinės ir siaubingo kvapo pūdyta ryklio mėsa. Islandai vėl troško pasijusti islandais.

Islandijoje dirba net 78 proc. moterų – tai didžiausias rodiklis pasaulyje. Be to, jos gimdo vidutiniškai po 2,2 vaiko – daugiausiai Europoje. Pusė šalies gyventojų yra jaunesni nei 35 metai. Aukštus reprodukcijos rodiklius gali lemti tai, kad islandai vaikų priežiūrą iš dalies suvokia kaip valstybės atsakomybę: 90 proc. 1-5 metų vaikų lanko lopšelius ir darželius.

Pasaulis nedomina

Daugelis tiki, kad išsikapstyti iš krizės islandams padėjo grįžimas prie savo šaknų, tame tarpe ir mezgimo.

Vienas iš pirmųjų darbų, kuriuos nuveikė naujoji vyriausybė – įšaldė derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Atrodo, kad pasauliui siunčiama žinia: islandams užtenka Islandijos.

Naujoji, atsiskyrėliška Islandijos laimė yra gana pavojinga. Ekonomistas Asgeiras Jonssonas baiminasi, kad ateityje šalis gali atsidurti „ekonominėje ir mąstysenos izoliacijoje“. Šaliai užsienio investicijos reikalingos, o pasiryžusių rizikuoti kol kas yra dar nedaug. Be to, šalies eksporto srautai taip pat nėra pakankami. Pasak A.Jonssono, islandai, panašu, nelabai domisi, kas vyksta už jų šalies sienų, bet jo nuomone, pasauliui atsiverti yra būtina, nes kitaip tikrai teks išgyventi dar vieną krizę.

Parengė Milda Baronaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"