TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasakojimas apie du Briuselius

2009 09 01 0:00
Daugumai ES tarnautojų Briuselis tėra laikina stotelė.
AFP/Scanpix nuotrauka

Belgijos sostinėje Briuselyje gyvenantys eurobiurokratai neskuba bičiuliautis su vietos gyventojais ir laikosi atokiau nuo miesto bendrųjų problemų sprendimo. Daugėja balsų, raginančių Briuselį padaryti "tikra" Europos Sąjungos (ES) sostine.

Daugiau nei pusė Belgijos ir visos ES sostinės Briuselio gyventojų yra kilę iš užsienio, o beveik pusę visų šeimų sudaro skirtingų tautybių asmenys. Vien tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie dirba ES institucijose, nacionalinėse ar regioninėse atstovybėse, nevyriausybinėse organizacijose ir konsultavimo agentūrose, mieste šiuo metu gyvena apie 100 tūkstančių. Vis dėlto kalbėti apie visavertį tarpkultūrinį dialogą vis dar yra kiek per anksti, o daugelis "vietinių" Briuselio gyventojų vertina jų gimtąjį miestą užplūdusius eurobiurokratus kaip "atskirą bendruomenę", sunkiai prisitaikančią prie savito gyvenimo didžiausiame Belgijos mieste.

Neskuba įleisti šaknų

Naujausias tyrimas, kurį atliko Briuselio studijų institutas, atskleidė gana prieštaringus rezultatus. Pusę metų vykdyti tęstiniai interviu su jaunais ES institucijų tarnautojais iš 25 Bendrijos šalių, kurie šiuo metu gyvena Briuselyje, parodė, kad daugelis apklaustųjų mano gyveną "ne taip gerai, kaip galima būtų pagalvoti" ir pasigendą "bendruomenės, kuri turėtų tvirtą tapatybę". Jie taip pat pripažino, kad retai bendrauja su vietos gyventojais.

Tyrėjų vertinimu, laikinai į Briuselį atsikraustę dirbti kitų ES šalių tarnautojai paprastai yra itin aukštos kvalifikacijos, siekiantys karjeros ir gaunantys gerus atlyginimus. Dažniausiai jie yra jauni ir linkę bendrauti, tačiau neskuba Briuselyje tvirčiau įleisti šaknų ir paprastai išvyksta po sąlyginai trumpo laiko tarpo. Daugelis atvykėlių nekalba nei prancūziškai, nei flamandiškai, ir dažnai net nebando mokytis šių kalbų, todėl jiems sunku užmegzti glaudesnius ryšius su vietos gyventojais.

Laikinieji atvykėliai taip pat turi mažai ką bendro su ekonominiais migrantais, kurie Briuselyje ieško galimybės patenkinti būtiniausius poreikius. Eurobiurokratai siekia platesnių karjeros galimybių ir vertingos gyvenimo bei darbo užsienyje patirties.

"Pozityvūs" imigrantai?

"Laikinieji atvykėliai atstovauja "pozityvesnės" imigracijos tipui, nors kartais ir gali erzinti dėl sukeliamų Briuselio urbanistinės aplinkos pokyčių, o tradiciniai imigrantai vertinami labiau neigiamai, dažnai tampa ksenofobijos taikiniu, yra stereotipiškai vertinami kaip turintys polinkį į smurtą, nusikaltimus, beveik ar visai neintegruoti į visuomenę", - teigiama tyrimo išvadose.

Daugelis apklaustų "tikrųjų" briuseliečių tvirtino, kad atvykėliai yra "privilegijuoti". Jiems taip pat nepatinka kai kurie miesto architektūros pokyčiai, susiję su ES institucijų plėtra.

"Pasakysiu gana šiurkščiai: nesvarbu, ar tai patinka Briuselio gyventojams, tačiau miestas keičia savo veidą, ir toliau jį keis, - ES naujienų portalui "EurActiv" teigė studijos autorius Emanuele Gatti. - Vadovaudamasis ekonominiais ir politiniais motyvais, Briuselis išsirinko sau globalizuoto miesto vaidmenį. Jis daugiau nebėra vien tik Belgijos sostinė."

Atskiri gyvenimai

E.Gatti pripažįsta, kad laikinųjų Briuselio gyventojų integracija yra rimta problema, kuri gali dar šiek tiek pasunkėti tuo atveju, jeigu ES nare galiausiai taptų Turkija. Kol kas esą vis dar egzistuoja du paralelūs ir tarpusavyje menkai tesusiję Briuseliai: vienas yra "Belgijos sostinė, su savo tipine architektūra, šokoladu ir skrudintomis bulvytėmis", o kitas - "Europos sostinė su institucijų pastatais, savitais laisvalaikio leidimo būdais ir dominuojančia anglų kalba".

Šių metų balandį Briuselio piliečių forumo koordinatorius Alainas Deneefas paragino geriau išnaudoti pirmininkavimą ES, kurį Belgija perims kitų metų antroje pusėje, kad Briuselis pagaliau taptų "tikra" Europos sostine. Jis minėjo Briuselio panašumą ne tik į tokius daugiakultūriškumu garsėjančius didmiesčius kaip Londonas, Berlynas ar Niujorkas, bet ir į viduramžių Ispanijos Toledą bei Sarajevą iki kruvino Jugoslavijos subyrėjimo.

Briuselio piliečių forumo dalyviai galutinėse išvadose pabrėžė, kad Briuselis šiuo metu "nėra tikra tarpkultūrinio dialogo vieta ar vieta, kur kiekvienas turėtų lygias galimybes". Jie ragino suteikti laikiniesiems Briuselio gyventojams teisę balsuoti rinkimuose į regioninį parlamentą, kad tokiu būdu jie būtų labiau įtraukti į diskusijas apie miesto ateitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"