TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasauliniai optimizmo lyderiai

2008 04 15 0:00
Kinijos jaunimui rūpi tik kur rasti gerą darbą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulyje daugybė žmonių su viltimi žvelgia į Kiniją manydami, kad šioje šalyje dabar susiklostė padėtis panaši į buvusią Sovietų Sąjungoje - represijas vykdantys senieji partokratai pamažu perduoda valdžią išsilavinusiai, vertinančiai liberalizmo idealus ir kritiškai mąstančiai jaunajai kartai. Tačiau taip nėra. Jaunų išsilavinusių kinų jų vyriausybės politika nė kiek netrikdo, o jie patys save vadina patriotiškai nusiteikusiais valstybininkais.

Didžioji dalis Kinijos jaunimo ryžtingai palaiko vyriausybės politiką Tibete. Viena Europoje universitetą baigusi kinė pavadino šį konfliktą "pasaulio komercijos ir senosios aborigenų visuomenės susikirtimu". Dar daugiau - ji giria vyriausybę už tai, kad ši elgiasi su tibetiečiais geriau nei Naujojo pasaulio kolonizatoriai elgėsi su tikraisiais Amerikos gyventojais indėnais.

Kinams Tibetas nerūpi.

Kinijoje tibetiečių interesai beveik niekam nerūpi. "Jauni kinai Tibetui nesimpatizuoja", - pripažįsta žmogaus teisių gynėjas iš Pekino Ten Biao. Jis pasakoja, kad kinai nesupranta, kodėl jis pasisiūlė būti Tibeto vienuolių, suimtų per policijos surengtas gaudynes, advokatu. Ten Biao įsitikinęs, jog dauguma dvidešimtmečių mano, kad Dalai Lama bando suskaldyti Kiniją.

Dažniausiai jauni išsilavinę žmonės - tai tas visuomenės sluoksnis, kuris geriau už kitus pasirengęs įveikti barjerus tarp kultūrų, todėl svarbu išsiaiškinti, ką mano šiuolaikiniai kinai. Nuostabiausia, kad beveik visi jie labai didžiuojasi savo šalies laimėjimais per pastaruosius tris dešimtmečius, t. y. nuo tada, kai prasidėjo ekonominės reformos. Kinų pasididžiavimas ir patriotizmas pasireiškia visiška parama vyriausybei, ypač jos politikai Tibete.

Ir taip yra pirmiausia dėl švietimo sistemos, kuri sugeba jaunajai kartai įteigti tai, ko nori valdžia. Vadovėliuose pažeminimams, kuriuos XIX amžiuje patyrė Kinija, kai joje viešpatavo užsieniečiai, skiriama nepaprastai daug vietos, tarsi tai buvo tik vakar. Užtat apie 1960-1970 metais vykdytą vadinamąją kultūrinę revoliuciją vos užsiminta, neva tai būtų seniausių laikų istorija. Studentai tiesiog iškala frazę, kad pirmininko Mao tironija "buvo 30 proc. klaidinga", ir viskas. Šeštajame dešimtmetyje Tibete vykusiam sukilimui ir jo nuslopinimui vietos skirta tik tiek, kiek reikia visą kaltę suversti "Dalai klikai", nes būtent taip pasityčiojamai vadovėliuose vadinamas Tibeto dvasinis lyderis.

Tačiau kodėl jaunas žmogus nelinkęs savarankiškai vertinti tai, kas vyksta jo šalyje, o tik aklai kartoja vyriausybės peršamą požiūrį? Bėda ta, kad Kinijos miestų jaunimas labai uoliai mokosi, o visa kita jam nerūpi. Sportas, dvasinis bendravimas, diskusijų klubai, muzikavimas ir kiti neprivalomi užsiėmimai, iš kurių nereikia žinių, kad taptum universiteto studentu, niekam neįdomūs. Net vasarą jauni kinai nesistengia įsidarbinti, kad pajustų tikro gyvenimo skonį. Be to, Kinijoje beveik nėra nevyriausybinių organizacijų, nes visuomenę kontroliuoja valstybė.

Optimizu trykštantis jaunimas

Kinijos universitetų absolventai - optimistiškiausiai nusiteikusi Kinijos visuomenės dalis. Juk jie savo akimis matė, kaip ekonomikos plėtra padidėjo 10 procentų. O tiems, kurie dar kalba angliškai, geras darbas garantuotas. Šių jaunuolių šeimos gyvena nuosavuose namuose, o ir jie patys greitai turės privatų būstą ir automobilį, be to, jie jau turi mobiliuosius telefonus, "iPod" ir gali sau leisti atostogauti. Ne veltui 2005 metais Vašingtono "Pew Research Centre" pavadino kinus "pasauliniais optimizmo lyderiais".

Politinės represijos beveik nepalietė kinų jaunimo. Dauguma jų per jauni, kad prisimintų, kokios žudynės 1989 metais vyko Tienanmeno aikštėje, o suaugusieji jiems apie tai nelinkę pasakoti. Kinijos piliečiai nesijaučia gyvenantys policinėje valstybėje, o tiems, kurie apie tai kur nors perskaito, susidaro įspūdis, kad kenčia tik skurdžiai, t. y. tie, kurie neteko namų, kai jų vietoj ryšių vyriausybėje turintys verslininkai pradėjo milžiniškas statybas, taip ir neišmokėję žmonėms adekvačių kompensacijų, arba tie, kurie prarado derlių, kai valstybės palaikomi fabrikai užteršė jų laukus.

Išsilavinęs jaunimas džiaugiasi vyriausybės politika, dėl kurios Kinijoje įsiviešpatavo taika ir klestėjimas, kokio čia nebuvo visą tūkstantį metų. Jis niekaip negali suprasti, kodėl tibetiečiams nepatinka vis didėjančios gyventojų pajamos ir dar geresnės ateities perspektyvos. Tai, kad iš jų atimta tėvynė, kinai nelaiko trūkumu.

Žinoma, laikui bėgant jaunų kinų nuomonė gali šiek tiek pasikeisti. Universitetus baigę jauni žmonės, kai pradeda dirbti, susiduria su korupcija ir tampa labiau kritiški. Kinijoje manoma, kad mesti iššūkį vyriausybei linkę tik tie, kurie įkopė į penktą dešimtį. Tai geriausiai patvirtina ir Tibeto krizė. Visiems 29 kinų intelektualams, kurie kovą pasirašė peticiją vyriausybei, kad ji sumažintų spaudimą tibetiečiams, daugiau kaip 50 metų.

Todėl jaunimas tikrai nepalaikys Vakarų, kurie kritikuoja Kinijos švietimo sistemą ir Kinijos ekonomiką, ir jis tikrai netaps jų sąjungininku sprendžiant Tibeto, Darfūro ar gamtosaugos problemas. Jei dėl situacijos Tibete olimpinės žaidynės Pekine virs "žaidynėmis už žmogaus teises", kinai užsirūstins ne ant savo pačių vyriausybės, o ant Vakarų sportininkų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"