TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulinis atšilimas: mitas sklaidosi

2009 12 07 0:00
Visi sutinka, kad klimatas keičiasi, tačiau svarbiausias klausimas - kodėl?
AFP/Scanpix nuotrauka

Kopenhagos konferencijos išvakarėse kilęs skandalas privertė rimtai suabejoti, ar visuomenė pagrįstai gąsdinama pasaulinio atšilimo grėsme. Daugiausia ginčijamasi dėl to, ar šiandien stebimi klimato pokyčiai iš tiesų yra žmogaus veiklos padarinys. "Klimatgeitas"

Pažangių pasaulio šalių (ne tokių kaip JAV, nepasirašiusių Kioto protokolo) atstovai šią savaitę renkasi Kopenhagoje, kad sutartų dėl tolesnių priemonių, kuriomis būtų galima gelbėti pasaulį nuo pragaištingojo parazito - žmonijos. Juk vargu ar daugelis mūsų, bent jau televizorius turinčių žmonių, šiandien suabejotų, kad pasaulinis klimatas keičiasi ne dėl to, jog užteršėme atmosferą nuodais, rūkstančiais iš gamyklų kaminų ir automobilių išmetamųjų vamzdžių.

Taigi visi jau buvo pasirengę pasirašyti Kioto protokolo tęsinį, kai vienas niekdarys programišius (rusiškame internete tvirtinama, esą jis kilęs būtent iš dvasingumo tėvynės) ėmė ir paviešino vienos svarbiausių klimato tyrimų įstaigų elektroninius mokslininkų laiškus.

Juose Rytų Anglijos universiteto Klimato tyrimo centro vadovas Philas Jonesas gana nedviprasmiškai siūlo kolegoms išmesti iš tyrimų ataskaitų duomenis, kurie verčia abejoti žmogaus veiklos įtaka klimato pokyčiams.

Nemalonus incidentas. Juk išeitų, kad apokalipse mus ne tik gąsdinantys, bet ir jos sukėlimu kaltinantys mokslininkai elgiasi visai ne kaip mokslininkai, o greičiau kaip apsukrūs politikai, pateikiantys visuomenei tik tuos duomenis, kurie atitinka populiariąją teoriją. Šiaip ar taip, jos priešininkai jau skelbia pirmąją pergalę, net pavadino šį skandalą "Klimatgeitu".

Populiarioji apokalipsė

Mokslininkai, nesutinkantys su dabar dominuojančia teorija, primena, kad aštuntojo dešimtmečio pradžioje buvo skleidžiamas visiškai priešingas aiškinimas: JAV spauda mirgėjo straipsniais apie ledynmetį, kuris tuoj tuoj sustingdys visą pasaulį. Tačiau tuo metu išpopuliarinti naujojo ledynmečio taip ir nepavyko.

Kodėl tada taip išplito žmogaus sukelto pasaulinio atšilimo teorija? Yra nemažai manančiųjų - ir ne be pagrindo, - kad ši teorija kur kas labiau tinka spaudai, televizijai ir Holivudui. Apledėjusi planeta nėra itin efektingas vaizdas, o štai milžiniški cunamiai, vienas po kito užgriūvantys nematytos jėgos uraganai - visai kitas reikalas. Sukūrus įspūdingų specialiųjų efektų perpildytus filmukus jau galima gąsdinti žmoniją "gamtos atpildu". Kada gi žiniasklaidai nepatiko skleisti panikos?

Politika vietoj aplinkosaugos

Kas geriau gali sureaguoti į milijonams žmonių patinkančią ekologinės katastrofos teoriją, jei ne politikai? Pavyzdžiui, kad ir buvęs JAV viceprezidentas Alas Gore'as. Prieš kurį laiką jis bastėsi po pasaulį ir skaitė kraują stingdančią paskaitą apie tai, kaip per pastarąjį šimtmetį žmonija suniokojo gamtos pusiausvyrą. Štai kur tikras žmonių politikas, kovotojas už "nepopuliarią tiesą".

Tačiau ne visi patikėjo bauginančiomis buvusio viceprezidento pranašystėmis. Daugiau kaip 30 tūkst. mokslininkų viešai pareiškė, kad A.Gore'o paskaita - nesąmonė, ir pagrasino jam teismu. Tik žiniasklaidoje apie tai beveik nekalbėta, nes mokslininkų pozicija, švelniai tariant, nepopuliari.

Aplinkosauginiai judėjimai visame pasaulyje vis labiau panėšėja į politines organizacijas. Net Patrickas Moore'as, vienas "Greenpeace" įkūrėjų, tvirtina, kad prieš pasaulinį atšilimą šiandien protestuoja jau ne aplinkosaugininkai, o politiniai aktyvistai. Nežinia, ar tie aktyvistai didžiuojasi, ar piktinasi, tačiau tiesa yra tokia, jog nemaža dalis jų judėjimų jau virto tipiškomis ekstremistinėmis grupuotėmis. O tai įdomu, nes kitas jų politinės evoliucijos etapas turėtų būti terorizmas.

Ir klimatas - verslas

Kad populiarių skandalų vaikosi žiniasklaida ir politikai - visiškai suprantama. Bet kodėl tą patį daro ir akademinė visuomenė? Atsakymas senas kaip pasaulyje vykstantys klimato pokyčiai - pelnas. Šiuo atžvilgiu mokslininkų interesai visiškai sutampa su žiniasklaidos ir kino pramonės siekiais. Pastaraisiais metais klimato tyrimams skiriamos didžiulės sumos, ir jos kasmet vis didėja. Formulė paprasta: nebus apokalipsės - nebus finansavimo. Kova su pasauliniu atšilimu, galima sakyti, virto pramone, kurioje pluša ne viena dešimtis tūkstančių žmonių. Juk nė vienas jų nenori prarasti darbo.

Diskusija vietoj propagandos

Mokslininkai, nesutinkantys su populiariąja teorija, dažnai kaltinami tarnyste pramonininkų interesams. Prieita prie to, kad žiniasklaidoje jie net prilyginami holokausto neigėjams. Šie mokslininkai praktiškai eliminuoti iš viešosios erdvės, todėl atvirai skelbti savo poziciją gali nebent internete.

Tačiau ar jie iš tiesų neigia pasaulinio atšilimo teoriją? Jokiu būdu. Dauguma "pasroviui plaukti" atsisakančių mokslininkų visiškai sutinka su tuo, kad klimatas keičiasi. Jie irgi perspėja, kad tie pokyčiai gali būti pavojingi, o gal net pragaištingi žmonijai. Tačiau šie mokslininkai taip pat primena, jog mūsų planetos klimatas keitėsi per visą jos egzistavimo laiką, ir ne vieną kartą taip radikaliai, kad beveik lėmė gyvybės išnykimą.

Ginčo objektas yra ne tai, ar klimatas keičiasi, o tai, kodėl jis keičiasi. Ir tvirto atsakymo į šį klausimą neturi nė vienas mokslo atstovas. Visuomenė laisva paremti vieną ar kitą mokslininkų grupę, tačiau "neigėjais" pramintų šiandien vyraujančios teorijos priešininkų reikalavimai yra logiški ir sąžiningi: užteks politinių-apokaliptinių šūkių, laikas pradėti mokslinę diskusiją.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"