TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio banko vadovas ragina Europą veikti

2012 06 26 6:35

Vienuoliktasis Pasaulio banko vadovas Robertas Zoellickas, kurio penkerių metų kadencija šiame poste baigiasi jau po savaitės, pataria, kaip Europai išsikapstyti iš krizės. Kalbėdamasis su "Bloomberg" žurnalistu jis perspėja, kad dabartinė tarptautinės ekonomikos padėtis labai trapi.

- Neseniai esate pasakęs: "Europos politikai visuomet veikia viena diena per vėlai ir pažada vienu euru per mažai." Ar kas nors pasikeitė?

- Vis dar neaišku, ar jie sugebės užbėgti krizei už akių. Privalome atsižvelgti į du tikrai svarbius dalykus. Pirma, reikia turėti stiprią bankininkystės sistemą, pastarosiomis savaitėmis ypač daug dėmesio šiuo klausimu teko Ispanijai. Jei kapitalo bus pakankamai, Europos centrinis bankas turės daugiau laisvės skirstydamas pinigus bankams ir analizuodamas nežinomas grėsmes, kurios gali išplisti kaip užkratas. Antra, ir Ispanija, ir Italija ėmėsi tam tikrų reformų, norėdamos sureguliuoti savo biudžetus, tarp jų ir struktūrinių - pensijų bei darbo rinkos reformų. Kad pasimatytų jų rezultatai, prireiks laiko. O tuo metu skolinimosi išlaidos, ypač Ispanijai, didėja. Taigi Europai reikia rasti naują būdą, kad šios valstybės, vykdydamos reformas, galėtų atidėti mokėjimus ir gauti finansavimą.

Tiesą sakant, mano manymu, Vokietija buvo teisi reikalaudama fiskalinių ir struktūrinių reformų. Kita vertus, šioms valstybėms reikės kažkokios paramos, kol jas vykdo.

- Jūs taip pat sakėte, kad Europa turėtų rengtis pačiam blogiausiam, jei Graikijos grasinimai palikti euro zoną išsipildytų.

- Spėju, kad po šių rinkimų Graikijoje matysime, kaip mėginama persiderėti dėl lengvesnių sąlygų, bet Graikijai vis dėlto teks įsipareigoti žengti tam tikrus sudėtingus žingsnius, norint gauti finansavimą iš Europos Sąjungos. Norėjau pabrėžti, kad Europa turėtų būti pasirengusi, jei Graikija išeitų. Tačiau dabar, manyčiau, šitas kelias nebus pasirinktas.

Žaviuosi Alexanderiu Hamiltonu (pirmasis JAV iždo sekretorius, vienas JAV Tėvų-įkūrėjų, - red.). Turiu omenyje, kad tai siejasi su parama Italijai ir Ispanijai per euroobligacijas, kai Europa dalijasi skolomis, kad šios dvi valstybės galėtų išsimokėti. Aš nepalaikau visuotinų euroobligacijų idėjos, nes tai pažeistų rinkų discipliną. Po JAV nepriklausomybės karo A.Hamiltonas ėmėsi valdyti ir federalinės, ir valstijų skolas. Tačiau taip nutiko tik kartą, o vėliau valstijos turėjo pačios žiūrėti savo skolų, kad būtų tam tikra disciplina rinkoje.

Galima apmąstyti ir kitas idėjas. Vienas Vokietijos institutas sugalvojo, kad būtų neblogai įkurti restruktūrizacijos fondą, kuris perimtų 60 proc. bendrojo vidaus produkto skolos, o pinigus sumestų į bendrą katilą. Pagal Vokietijos konstituciją tai būtų paprasta padaryti. Nėra nė vienos tobulos išeities, tačiau Europai teks kažką sugalvoti, kad kol vykdo reformas, Ispanija ir Italija - kur kas didesnės ekonomikos nei Graikija, Portugalija bei Airija - mokėtų savo skolas su normaliomis palūkanomis.

- Kas Europoje labiausiai priminė investicinio banko "Lehman Brothers" situaciją?

- Greičiausiai panašiausia situacija būtų, jei Graikija išeitų iš euro zonos. Pasaulis tikisi, kad "Lehman Brothers" situacija nepasikartos. Tačiau kai žmonės ima klausinėti apie bankus arba indėlininkai puola atsiiminėti savo pinigus, gali kilti nelikvidumo pavojus, o būtent tai ir sužlugdė "Lehman Brothers".

- Pasaulio bankas neseniai sumažino pasaulio ekonominio augimo prognozę. Stebėjome pakartotinius nuosmukius išsivysčiusiame pasaulyje, matėme nedideles bėdas besivystančiose šalyse. Ar ateityje gali būti labai blogai?

- Dabar sulėtėjo ūkio augimas Kinijoje. Nemanau, kad kritimas būtų smarkus, bet pakankamai duobėtas. Iš dalies sulėtėjimą lėmė ir Europa. Kita vertus, kai kurios turtingos valstybės per vieną ciklą labai stipriai atsigavo, o tada šiek tiek susitraukė. Turime klupinėjančią JAV ekonomiką, baigiantis metams teks mažinti lūkesčius dėl jų ekonomikos. Tuomet dar lieka euro zonos problemos. Jokių abejonių, kad šis tarptautinės ekonomikos laikotarpis yra labai nestabilus. Kai žmonės išsigandę ir didėja nežinomybė, atsiranda tikimybė, kad jie susikaups ir problemas išspręs. Tačiau jei nežinomybė yra politinė, rinkoms labai sunku su tuo susitvarkyti.

"Bloomberg", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"