TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio jūros ir valstybių interesų verpetai

2016 04 25 6:00
JAV eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“. AFP/Scanpix nuotrauka

Tarptautinėje politikoje svarbų vaidmenį vaidina jūros. Čia driekiasi strategiškai svarbūs vandens keliai ir slypi gelmių turtai. Nenuostabu, jog valstybės tam tikrose teritorijose itin aktyviai varžosi dėl įtakos ir demonstruoja savo viršenybę. Toliau pateikiamos daugiausia nesutarimų keliančios pasaulio jūros.

BALTIJOS JŪRA: NATO ir Rusija

Baltijos jūrą supa NATO narės, Aljansui simpatizuojančios valstybės ir du Rusijos uostai. Kai 2014 metais Ukrainoje prasidėjo konfliktas, įtampa Baltijos jūroje pastebimai didėjo. Neseniai, balandžio 12 dieną, du Rusijos karo lėktuvai praskrido labai arti JAV eskadrinio minininko „USS Donald Cook“, kuris tuo metu buvo tarptautiniuose vandenyse už maždaug 70 jūrmylių (130 km) nuo Rusijos Kaliningrado srities krantų. Laivo įgula nesėkmingai mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry po šio incidento pareiškė, kad Rusijos pilotų veiksmai buvo pavojinga provokacija, o pagal galiojančias taisykles lėktuvai galėjo būti numušti. Rusijos gynybos ministerijos teigimu, lėktuvai laikėsi visų saugumo priemonių ir vykdė įprastus mokomuosius skrydžius virš tarptautinių vandenų Baltijos jūroje. Netrukus pasirodė dar viena žinia, kad Rusijos naikintuvas Su-27 palydėjo JAV oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą. Tas orlaivis misiją vykdė tarptautiniuose vandenyse ir nebuvo įskridęs į Rusijos teritoriją. „Nesaugūs ir neprofesionalūs vieno piloto veiksmai gali be reikalo padidinti įtampą tarp šalių“, – pažymėjo Pentagono atstovė.

JUODOJI JŪRA: Rusija, Ukraina ir NATO

Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį ir prasidėjus konfliktui Rytų Ukrainoje, Juodoji jūra taip pat tapo geopolitinės įtampos tašku. Pernai gegužę tarptautinėje erdvėje Rusijos naikintuvas Su-24 praskrido dideliu greičiu vos už 3 metrų nuo JAV karinių oro pajėgų žvalgybinio lėktuvo. Rugpjūtį Juodojoje jūroje vyko didelės NATO ir Ukrainos pratybos „Jūros vėjas“, kurios sukėlė Kremliaus pasipiktinimą, nes esą buvo rengiamos per arti Rusijos sienos. Šį mėnesį Ukraina ir NATO narė Turkija pradėjo bendras karinio jūrų laivyno pratybas.

EGĖJO JŪRA: Graikija ir Turkija

Graikijos ir Turkijos oro erdvės pažeidimai virš Egėjo jūros – dažna problema. Šia jūra einanti valstybių siena yra nuolatinis nesutarimų šaltinis. 1987 ir 1996 metais kilę ginčai vos nesibaigė kariniu konfliktu. Pastebima, kad incidentų vėl padaugėjo nuo 2013-ųjų. Egėjo jūroje yra daugybė salų, kurių šeimininkai neaiškūs.

Turkijos pakrančių apsaugos laivas patruliuoja Egėjo jūroje./Reuters/Scanpix nuotrauka

ARABIJOS JŪRA: Tarptautinė bendruomenė ir piratai

Indijos vandenyno dalis, esanti tarp Arabijos pusiasalio ir Indijos, gali „pasigirti“ turtinga piratavimo istorija. Omano įlanka jungia Arabijos jūrą su Hormūzo sąsiauriu, per jį – su Persijos įlanka. Tai strategiškai svarbus vandens kelias – vienintelis veda į atvirą vandenyną iš naftos turtingų Persijos įlankos šalių. Pavyzdžiui, prieš keletą metų Somalio piratai prie Indijos krantų pagrobė laivą, gabenusį nikelio rūdą. Dėl čia vykdomų tarptautinių operacijų, piratų aktyvumas gerokai sumažėjo.

PERSIJOS ĮLANKA: Iranas, JAV ir Arabijos pusiasalio šalys

Teritorija garsėja tuo, kad jos gelmėse yra daug naftos. Pavyzdžiui, 2013 metais per Hormūzo sąsiaurį praėjo 17 mln. barelių per parą. 1988 metų balandį JAV karinės jūrų pajėgos nuskandino Irano fregatą „Sahand“ ir kelis kitus karo laivus, atsakydamos į bandymą nuskandinti JAV karo laivą. Po kelių mėnesių JAV karo laivas numušė Irano keleivinį lėktuvą. 2007 ir 2008 metais sąsiauryje įvyko keli kariniai incidentai tarp JAV ir Irano karo laivynų. Įtampa sąsiauryje vėl pradėjo augti 2011 metų pabaigoje, kai Iranas paskelbė nutrauksiąs naftos tiekimą sąsiauriu tuo atveju, jei Iranui bus įvestos naujos ekonominės sankcijos. 2014-aisiais Iranas pradėjo statyti identišką JAV lėktuvnešio kopiją, kad per pratybas galėtų jį susprogdinti. Būtent toks buvo dislokuotas šiame regione 2013-ųjų vasarą.

RYTŲ KINIJOS JŪRA: Kinija ir Japonija

Kinija ir Japonija ginčijasi dėl Rytų Kinijos jūroje esančių Senkaku salų. Nors šie žemės plotai yra negyvenami, netoli jų, tikėtina, plyti dideli naftos ir gamtinių dujų klodai. Kinija šiame rajone dėl to didina žvejybą ir pamažu bando perimti teritorijos kontrolę. Japonija taip pat stengiasi neatsilikti: kovo pabaigoje netoli ginčijamos teritorijos atidarė naują radarų stotį.

Kinijos žvejybos laivai plaukia į Rytų Kinijos jūrą./english.gov.cn nuotrauka

OCHOTSKO JŪRA: Japonija ir Rusija

Japonija ir Rusija niekada oficialiai nepasirašė taikos sutarties. Kelis pastaruosius dešimtmečius dvišalius santykius kartina keturios piečiausios Kurilų grandinės salos, kurios Japonijoje žinomos kaip Šiaurinės teritorijos. Rusija okupavo šią teritoriją per Antrąjį pasaulinį karą. Dabar salose rusai rengia karines pratybas, stato modernius karinius kompleksus, periodiškai ten apsilanko aukšto rango pareigūnai. Kovo pabaigoje Maskva paskelbė svarstanti įkurti karo laivyno bazę ir dislokuoti raketas. Visa tai siutina Japoniją, kuri iki šiol tvirtina, kad Iturupo, Kunaširo, Šikotano ir Habomajaus salos priklauso jai.

PIETŲ KINIJOS JŪRA: Kinija, Brunėjus, Filipinai, Vietnamas, Taivanas ir Malaizija

Kinija laiko savo teritorija beveik visą Pietų Kinijos jūrą, nors į kai kurias jos dalis teises reiškia Brunėjus, Malaizija, Vietnamas, Taivanas ir Filipinai. Pekinas pastaraisiais mėnesiais toje jūroje pylė dirbtines salas ir netgi įrenginėjo aerodromus. Pekinas skelbia, kad ten stato įvairius statinius civiliniais tikslais, tačiau kitos šalys reiškia susirūpinimą, kad jie bus naudojami kariniams tikslams. Anot JAV, Kinijos vykdomi statybų darbai didina įtampą regione ir trukdo laivams laisvai plaukioti toje teritorijoje.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"