TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio pabaigos nebuvo

2009 11 25 0:00
CERN mokslininkai džiaugiasi, kad eksperimentas vėl vyksta.
AFP/Scanpix nuotraukos

Didžiajame hadronų greitintuve jau susidūrė du priešingomis kryptimis skriejančių subatominių dalelių srautai, bet pasaulis nesprogo, kaip pranašavo šio bandymo priešininkai.

Dalelių srautai susidūrė praėjus trims dienoms, kai antrą kartą buvo paleistas garsusis kolaideris. Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) mokslininkai pranešė, kad du priešpriešiniai dalelių srautai jau susidūrė bent keturis kartus. "Nuostabu, kiek daug pasiekta per tokį trumpą laiką, tačiau turime sutelkti dėmesį į perspektyvą. Dar reikia daug nuveikti", - džiaugiasi CERN generalinis direktorius Rolfas Heueris.

CERN darbuotoja Fabiola Gianotti vadina bandymą "fantastine fizikos era" ir tikisi, kad po 20 metų tarptautinės mokslininkų bendruomenės pastangomis pavyks padaryti "precedento pagal sudėtingumą ir charakteristikas neturinčių atradimų".

Didžiausias pasaulyje subatominių dalelių greitintuvas vėl pradėjo veikti penktadienį. Jis dėl techninių gedimų buvo išjungtas netrukus po pirmojo paleidimo praėjusių metų rugsėjį. Šis prietaisas įrengtas netoli Ženevos, abipus Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, 100 metrų gylyje. Didžiojo hadronų greitintuvo žiedinio tunelio ilgis - 27 kilometrai. Mokslininkai tikisi, kad pradėtas bandymas padės atskleisti daugelį Visatos raidos ir medžiagos prigimties paslapčių, nes dalelės skrieja šviesos greičiu - per 1 sek. jos aplekia visą greitintuvo ratą 11 tūkst. kartų. Tikimasi, kad sausio ir vasario mėnesiais dalelių pluošto energija pasieks 7 teraelektrovoltus - tai kelis kartus daugiau nei šiuo metu. Tada ir prasidės svarbiausias eksperimentas, dėl kurio buvo sukurtas šis fantastiškai brangus įrenginys, kainavęs 9,8 mlrd. dolerių. Mokslininkai, analizuodami dalelių pluošto susidūrimo rezultatus, tikisi giliau prasiskverbti į materijos paslaptis ir pasiekti pačią didžiausią energiją iš kada nors tyrinėtų. Optimistiškiausias eksperimento variantas būtų, jeigu jiems pavyktų sukurti sąlygas, egzistavusias prieš 13 mlrd. metų, t. y. tokias, kokios buvo praėjus 1-2 trilijoninėms sekundės dalims po Didžiojo sprogimo, kai, kaip manoma, atsirado mūsų Visata. Mokslininkai taip pat tikisi aptikti vadinamąjį Higgso bozoną - dalelę, kuri sukuria visą Visatos masę.

Pirmieji dalelių srautai žiediniu 27 kilometrų ilgio kanalu buvo paleisti skrieti praėjusių metų rugsėjo 10-ąją, tačiau po devynių dienų įvyko rimtas greitintuvo gedimas - į jo tunelį išsiliejo kelios tonos skysto helio. Tai padarė labai daug žalos ir mokslininkams 14 mėnesių teko kolaiderį taisyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"