TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio pasai ir jų spalvos

2016 03 26 6:00
Pasirenkant paso spalvą įtakos gali turėti geografinės ir politinės priežastys. 3starsvisas.com nuotrauka

Tikriausiai esate pastebėję, kad pasaulio valstybių pasai yra vos kelių spalvų: raudoni, žali, mėlyni arba juodi. Tačiau jie gali būti skirtingų atspalvių. Kodėl valstybė šiam svarbiam dokumentui renkasi tam tikrą spalvą?

Pasas − oficialus dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo asmens tapatybę ir pilietybę. Manoma, kad pirmieji pasai paminėti 450 metais prieš Kristų. Biblijoje aprašytas atvejis, kai Persijos karalius Artakserksas parašė laišką, kuriame prašė kitų šalių valdovus užtikrinti saugią jo pasiuntinio kelionę.

Šiuolaikinė pasų sistema atsirado Prancūzijoje. 1672 metais karalius Liudvikas XIV uždraudė savo pavaldiniams be paso palikti Prancūziją, o kitataučiams – patekti į ją. Prancūziškas žodis „passport“, o itališkas „passo“ reiškia – „žingsnis, galimybė praeiti“. Daugelyje pasaulio valstybių pasai visiems gyventojams buvo įvesti maždaug prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

Tarptautinės taisyklės riboja valstybės paso dydį ir formatą. Tačiau šalis gali pasirinkti nacionalinio dokumento spalvą ir dizainą. Tai nelengvas etapas, kurį lemia įvairios priežastys.

Kanadiečio pasas ultravioletinėje šviesoje. /klyker.com nuotrauka

Nuo tikėjimo iki praktiškumo

Pasirenkant paso spalvą įtakos gali turėti geografinės ir politinės priežastys. Kai kas raudoną spalvą linkę sieti su valstybės komunistine praeitimi ar dabartimi – tokius pasus turi Kinijos, Serbijos, Gruzijos piliečiai. Tuo metu mėlyna simbolizuoja vadinamąjį Naująjį Pasaulį – tai vandens apsuptos Šiaurės ir Pietų Amerikos, Okeanijos valstybės.

Galima pastebėti, kad organizacijoms priklausančių valstybių pasai dažnai būna vienodos spalvos. Pavyzdžiui, visų Europos Sąjungos narių (išskyrus Kroatiją) asmens dokumentai yra vyšniniai, o Karibų jūros regiono valstybių susivienijimų (CARICOM, MERCOSUR) – tamsiai mėlyni. Bolivija, Kolumbija, Ekvadoras ir Peru, įkvėptos ES, 1969 metais įsteigė Andų bendruomenę. Jų pasų spalva – vyšninė. Daugelio Vakarų Afrikos valstybes vienijančios organizacijos (ECOWAS) narių pasai yra žalių atspalvių.

Tam tikrais atvejais paso spalva atspindi šalies lūkesčius priklausyti kuriai nors organizacijai. Pavyzdžiui, Albanija, Makedonija, Turkija, vildamosi netrukus įstoti į Europos Sąjungą, pasui parinko vyšninę spalvą.

Tikėjimas taip pat svarbus kriterijus. Daugumos musulmoniškų šalių asmens dokumentai yra žali. Manoma, kad tai buvo mėgstamiausia pranašo Mahometo spalva. Jis esą vilkėjo žalią apsiaustą ir turbaną. Žalia simbolizuoja gamtą bei gyvybę.

Kai kurios šalys nori išsiskirti iš kitų ir įamžinti savo tapatybę. Šveicarų asmens dokumentai yra ryškiai raudoni, kaip ir vėliava. JAV išbandė tris spalvas – raudoną, žalią, o dabar tamsiai mėlyną, kuri atitinka vėliavos atspalvį. Taip pasielgė ir Singapūras. Daugelio Šiaurės šalių pasai – raudoni, nes spalva buvo itin populiari vikingų laikais. Naujosios Zelandijos piliečių asmens dokumentai yra juodi, nes tai nacionalinė šalies spalva. Juodi pasai pasaulyje pasitaiko rečiau. Daugiausia juos turi Juodojo žemyno valstybės.

Kartais paso spalva gali būti parinkta tiesiog dėl praktinių sumetimų. Tamsesni ne taip greit susipurvina, aiškiau matyti ornamentas, o ir atrodo oficialiau. Asmens dokumentų gamybos procesas yra griežtai reguliuojamas, tad kartais išradingesni variantai tiesiog negalimi.

klyker.com nuotrauka

Nori išskirtinių dokumentų

Per pastaruosius dešimtmečius pasų išorė keitėsi nežymiai. Tačiau ekspertai jau pastebi, kad pamažu mėginama eksperimentuoti. Šalys vis dažniau nori išskirtinių asmens dokumentų.

Vieni įdomiausių pasų priklauso Kanados, Didžiosios Britanijos, JAV, Kinijos piliečiams. Ultravioletinėje šviesoje galima pamatyti piešinius. Originalus yra suomių asmens dokumentas. Verčiant jo puslapius sukuriama bėgančio briedžio iliuzija.

Be keturių pagrindinių spalvų pasų, galima pamatyti ir baltų. Kanados piliečiai juos naudoja kaip laikinus kelionės dokumentus. O pasą pametusiam švedui ar olandui išduodamas ryškiai rožinis.

2014 metais Norvegija pasiūlė atnaujinti dabartinius asmens dokumentus ir juos sukurti minimalistinio dizaino kelių spalvų – koralų, turkio ir baltos. Ultravioletinėje šviesoje ant puslapių pasirodo magiškoji Šiaurės pašvaistė.

Paso spalva taip pat parodo asmens statusą. Pavyzdžiui, valstybių diplomatų asmens dokumentų spalva skiriasi nuo įprastų piliečių. Lietuvoje jie yra tamsiai mėlyni, o JAV – juodi. Atskirus pasus turi Didžiosios Britanijos karalienės pasiuntiniai, kurie gabena svarbią informaciją į konsulatus ir ambasadas užsienio šalyse.

Valstybių pasų spalvų pasiskirstymas. /wikipedia.org nuotrauka

Vertingiausi pasaulio pasai (šalys, į kurias galima patekti be vizos):

1. Vokietija (177)

2. Švedija (176)

3. Suomija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Didžioji Britanija (175)

4. Belgija, Danija, Nyderlandai, JAV (174)

5. Austrija, Japonija, Singapūras (173)

6. Kanada, Airija, Liuksemburas, Norvegija, Portugalija, Pietų Korėja, Šveicarija (172)

7. Graikija, Naujoji Zelandija (171)

8. Australija (169)

9. Malta (168)

10. Čekija, Vengrija, Islandija (167)

11. Slovakija (165)

12. Lichtenšteinas, Malaizija, Slovėnija (164)

13. Latvija (163)

14. Estija, Lietuva (162)

15. Lenkija (161)

16. Monakas (160)

17. Kipras (159)

18. San Marinas (156)

19. Čilė (155)

20. Honkongas (154)

Šaltinis: Henley & Partners

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"