TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio valstybės numatė 2015-aisiais pasirašyti paktą dėl pasaulinio klimato

2011 12 11 17:29

Durbanas, Pietų Afrikos Respublika, gruodžio 11 d. (AFP-BNS). Jungtinių Tautų (JT) klimato konferencija sekmadienį patvirtino gaires dėl susitarimo, pagal kurį visos didžiosios atmosferos teršėjos "šiltnamio efekto" dujomis atsidurtų po vienu teisiniu "stogu".

Jei šis paktas bus, kaip numatoma, 2015 metais patvirtintas, jis įsigalios 2020-aisiais ir taps pagrindiniu ginklu kovoje su klimato kaita.

Dėl pakto buvo susitarta po beveik 14 dienų trukusių derybų, kurioje dalyvauja JT klimato kaitos pagrindų konvencijos (UNFCCC) valstybės.

Forumas taip pat inicijavo "žaliąjį klimato fondą", kad būtų lengviau nukreipti iki 100 mlrd. dolerių per metus kaip pagalbą neturtingoms, pažeidžiamoms šalims. Ši iniciatyva gimė 2009-ųjų Kopenhagos viršūnių susitikime.

"Tikiu, jog tai, ką pasiekėme Durbane, suvaidins pagrindinį vaidmenį gelbstint rytojų, šiandieną", - sakė deryboms pirmininkavusi Pietų Afrikos Respublikos užsienio reikalų ministrė Maite Nkoana-Mashabane.

Paktui buvo pritarta po pustrečios paros be pertraukų vykusio 194 valstybių ginčų.

Net pagal UNFCCC standartus šis susitikimas pasiekė viršvalandžių rekordą. Derybos turėjo baigtis penktadienį, bet baigėsi tik sekmadienį auštant, su išsekimo ir pertemptų nervų scenomis.

Pasikeitimas nuomonėmis, kuris dažnai būdavo audringas, atspindėjo daugelio šalių susirūpinimą tuo, kiek atsieis energetikos efektyvumo didinimas ir perėjimas prie "švarių", atsinaujinančių energijos šaltinių diržų veržimosi metu.

UNFCCC vadovė Christiana Figueres džiūgavo.

Cituodama Nelsono Mandelos žodžius ji "Twitter" parašė: "Mandelos garbei: tai visuomet atrodo neįmanoma, kol padaroma. Ir tai padaryta!"

"Manau, kad galiausiai tai baigėsi gana gerai, - sakė JAV vyriausiasis derybininkas Toddas Sternas. - Pirmą kartą pamatysite besivystančias šalis sutinkant, iš esmės, susisaistyti teisiniu susitarimu".

Europos veiksmų dėl klimato komisarė Connie Hedegaard sakė, kad šis susitarimas žymi pokytį, įvykusį per pastaruosius 20 metų, kai pasaulis ėmėsi spręsti klimato kaitą. Iš pradžių tik turtingosios šalys buvo įpareigotos mažinti atmosferos taršą anglies dvideginiu.

"BASIC šalys (Brazilija, PAR, Indija ir Kinija) ėmėsi reikšmingų naujų žingsnių pripažindamos, kad 21-ojo amžiaus pasaulis nebėra toks pats kaip 20-ojo amžiaus", - sakė ji.

Prieš konferenciją mokslininkai garsiai skelbė perspėjimus, kad ateities kartoms teks sumokėti už vilkinimą.

Dabartinių taršos anglies dvideginiu mažinimo priemonių toli gražu nepakanka tam, kad pasaulinis atšilimas būtų apribotas dviem laipsniais pagal Celsijų.

Vokiečių mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad pasaulis artėja prie 3,5 laipsnio ribos, o tai dešimtims milijonų žmonių reiškia didesnes sausras, potvynius, audras ir kylantį vandenynų lygį.

Europos Sąjunga (ES) Durbane "gaires" stūmė mainais į savo įsipareigojimų pagal Kioto protokolo atnaujinimą. Šį susitarimą labai svarbiu laiko besivystančios šalys, bet turtingosios jį vis dažniau atmeta kaip atgyvenusį.

Pirmasis teisiškai įpareigojamas taršos mažinimo etapas pagal Kioto protokolą baigiasi 2012 metų pabaigoje.

ES pasirašys naujus įsipareigojimus, kurie įsigalios nuo 2013-ųjų, tačiau tai iš esmės bus tik simbolinis dalykas, pagal JT gaires perrašant jau egzistuojantį planą iki 2020 metų 20-čia proc. (palyginti su 1990-aisiais) sumažinti Europoje atmosferos taršą "šiltnamio efektą" sukeliančiomis dujomis.

Prie to prisideda Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija ir kitos šalys, sakė Europos diplomatai. 2013-aisiais įsigaliojančių įsipareigojimų trukmė bus penkeri arba aštuoneri metai. Derybos dėl to įvyks kitais metais.

ES tokį pažadą pateikė siekdama padėti suburti besivystančių šalių ir mažų salų, kurios drauge sudaro beveik du trečdalius pasaulio valstybių, koaliciją, kuri spaudė Kiniją, JAV ir Indiją paremti šį reikalą.

Kinija ir Indija per pastaruosius šešerius metus tapo didelėmis teršėjomis anglies dvideginiu, tačiau jų nevaržo Kioto susitarimas, nes jos yra besivystančios valstybės.

Jungtinės Valstijos, kurios pagal taršą anglies dvideginiu užima antrą vietą pasaulyje, taip pat neturi teisinių apribojimų, nes 2001 metais atsisakė ratifikuoti Kioto protokolą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"