TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio žinios

2008 04 18 0:00

JT neturi albanų kaltės įrodymų.

Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų kaltintojai nerado įrodymų, kad Kosovo albanai būtų prekiavę žmogaus organais, paimtais iš serbų per 1998-1999 metų karą, kaip teigia buvusi Tarptautinio tribunolo Jugoslavijai pirmininkė Carla Del Ponte. "Prokuratūra ir JT misija Kosove atliko preliminarų tyrimą ir aplankė vietovę šiaurinėje Albanijoje, kuri yra susijusi su pateiktais kaltinimais", - sakė JT prokuratūros atstovė Olga Kavran. "Nepaisant šių pastangų prokuroras negali pateikti neginčijamų įrodymų ir neturi pagrindo iškelti bylą remiantis mūsų jurisdikcija", - pridūrė ji.

Savo knygoje "Medžioklė: aš ir karo nusikaltėliai" C.Del Ponte tvirtino, kad per Kosovo konfliktą albanai prekiavo serbų belaisvių organais. Pasak C.Del Ponte, į prekybą žmogaus organais taip pat buvo įsitraukę separatistinės Kosovo išlaisvinimo armijos lyderiai, 1999 metų viduryje kovoję su Serbijos karinėmis pajėgomis. Buvusi prokurorė teigė, kad apie 300 serbų buvo pagrobta ir išgabenta iš Kosovo į Albaniją, kur jie buvo uždaryti į kalėjimus ir kur jiems pašalindavo organus. Savo knygoje ji neatskleidžia informacijos šaltinių.

Keletas tūkstančių žmonių, daugiausia etninių albanų, žuvo per 1998-1999 metų konfliktą Kosove albanų separatistams kovojant su serbų karinėmis pajėgomis. Apie 1500 albanų, 500 serbų ir kitų tautybių žmonių iki šiol laikomi dingusiais. JT karo nusikaltimų tribunolo buvusiai Jugoslavijai vyriausiąja prokurore C.Del Ponte buvo aštuonerius metus, iki 2007 metų pabaigos, kai pasibaigė jos mandatas.

Susitarė dėl skolos

Rusija ir Libija suderino Tripolio skolą Maskvai. Tai pranešė Rusijos finansų ministras Andrejus Kudrinas. Pasak ministro, kuris atvyko į Libiją drauge su Rusijos prezidentu Vladimiro Putinu, suderinta suma sudaro 4,6 mlrd. dolerių. Savo ruožtu Libijos užsienio reikalų ministras Abdel-Rahmanas Shalqamas sakė, kad skolos klausimas buvo visiškai išspręstas. Dabar tai praeities reikalas. Šios skolos grąžinimas nuo sovietmečio yra pagrindinis ginčijamas klausimas tarp Maskvos ir Tripolio.

Rusijos prezidentas pirmą kartą lankosi Libijoje. Jį atvykti vizito pakvietė ekscentriškasis Libijos vadovas Muammaras Khaddafi dar 2000 metais, iš karto, kai V.Putinas laimėjo rinkimus. Tačiau surengti susitikimą iki šiol trukdė nesureguliuota kviečiančiosios šalies skola. Po ilgų derybų šalys susitarė nurašyti skolą mainais už tai, kad Libija nupirks Rusijoje karinės technikos už šią sumą. Toks variantas jau buvo išmėgintas su Alžyru.

Baskų išpuolis Bilbao

Ispanijos Bilbao mieste prie valdančiosios Socialistų partijos būstinės vakar sprogus bombai, dėl kurios kaltinama baskų separatistų grupuotė ETA, buvo nesunkiai sužeisti septyni policininkai ir smarkiai apgadintas būstinės pastatas. Padaryta nemaža materialinė žala. Kai kuriuos policininkus sužeidė stiklo šukės.

CNN atsiprašė kinų

Televizijos kanalas CNN oficialiai atsiprašė Kinijos už teiginius, kuriuos Pekinas įvertino kaip rasistinius ir šmeižikiškus. Per oficialų televizijos kanalo pareiškimą sakoma, kad komentatorius Jackas Cafferty nenorėjo įžeisti kinų tautos. Savo laidoje "The Situation Room" žurnalistas pareiškė, jog "kinai - tokie pat buki galvažudžiai, kokie ir buvo pastaruosius 50 metų."

"Būtina pažymėti, kad per daugelį metų J.Cafferty yra išsakęs kritinių pastabų daugelio valstybių, tarp jų JAV ir jų vadovybės, atžvilgiu", - sakoma CNN išplatintame dokumente. Anksčiau J.Cafferty yra sakęs, jog visos Kinijoje pagamintos prekės - tai "nudažytas šlamštas su švino turiniu".

Suimti 46 tibetiečiai

Indijos finansų sostinėje Mumbajuje vakar buvo areštuoti mažiausiai 46 tibetiečiai, kurie bandė įsiveržti į Kinijos konsulatą. Protestuotojai buvo susirinkę netoli konsulato vartų. Jie buvo susodinti į policijos automobilius ir nuvežti į netoliese esančią policijos nuovadą.

Tibetiečių išeivių protestai vyksta visoje Indijoje, kur šiuo metu yra Pekino olimpiados ugnis. Olimpinis deglas sustiprinto saugumo sąlygomis bus nešamas Delio gatvėmis. Indijoje gyvena mažiausiai 100 tūkst. tibetiečių pabėgėlių, tarp jų - Tibeto dvasinis lyderis Dalai Lama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"