TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio žinios

2008 07 09 0:00

60 mlrd. dolerių Afrikai.

Didžiojo aštuoneto (G-8) lyderiai susitarė per penkerius metus skirti 60 mlrd. dolerių (132 mlrd. litų) kovai su ligomis Afrikoje ir patvirtino įsipareigojimus padvigubinti pagalbą šiam žemynui. Bendrame G-8 lyderių pareiškime, kuris buvo paskelbtas po derybų Japonijoje, numatyti penkeri metai, per kuriuos turi būti tesėti pažadai dėl 60 mlrd. dolerių kovai su maliarija, AIDS ir tuberkulioze, duoti pernai Vokietijoje įvykusiame viršūnių susitikime.

Lyderiai taip pat numatė iki 2010 metų skirti 100 mln. insekticidais apdorotų tinklelių, kad būtų sustabdytas maliarijos plitimas besivystančiose šalyse.

Skubina ištirti sprogimą

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pagrasino atleisti jėgos struktūrų vadovus, jei jie taip lėtai tirs "chuliganišką" sprogimą Minske. Savadarbis sprogmuo, pridėtas varžtų ir veržlių, suveikė liepos 4-osios naktį per koncertą, skirtą Baltarusijos nepriklausomybės dienai. Nukentėjo 54 žmonės, bet toliau stovėjęs A.Lukašenka liko sveikas. Kitą dieną jis pavadino incidentą "provokacija" ir paragino teisėsaugos institucijas dirbti sparčiau. "Praėjo trys paros. Man pažadėta, kad po dviejų dienų jau turėsite pirmuosius rezultatus. Vitebsko variantas neturi pasikartoti. Jeigu tai įvyks, vadinasi, jūsų pareigos atiteks kitiems", - įspėjo A.Lukašenka jėgos struktūrų vadovus.

2005 metais Vitebske sprogus savadarbiams sprogmenims visuomeninio transporto stotelėse keli žmonės buvo sužeisti, tačiau kaltų iki šiol nėra.

Prezidentas taip pat išbarė Saugumo tarybą, smarkiai kritikavo gelbėjimo tarnybas ir medikus. A.Lukašenka sakė buvo priverstas asmeniškai vadovauti gelbėjimo operacijai įvykio vietoje.

Moterys bus vyskupės

Anglikonų bažnyčios aukščiausia institucija balsavo už tai, kad moterys galėtų būti įšventintos į vyskupes, nors bijoma, kad tai neišprovokuotų skilimo - daugiau kaip 1300 dvasininkų grasina pasitraukti iš Bažnyčios.

Generalinis sinodas balsavo po aštuonias valandas trukusių karštų debatų, per kuriuos konservatyvieji dvasininkai ginčijosi su liberaliaisiais. Vis tik sinodas ne tik pritarė, kad moterys būtų šventinamos į vyskupes, bet ir priėmė tam būtinų taisyklių sąvadą, atsižvelgdamas į tradicinį Bažnyčios sparną, kuris neigiamai žiūri į moteris dvasininkes. Po svarstymo vienas aukštas vyskupas nebesulaikė ašarų.

Anglikonų bažnyčios primas, Kenterberio arkivyskupas Rowanas Williamsas pareiškė, kad norėtų priimti tokį sprendimą, kuris tenkintų įvairias Bažnyčios sroves. Sakydamas sekmadienio pamokslą R.Williamsas aiškino, kad Jėzus yra su abiem šių debatų stovyklomis. Anglikonų bažnyčia vienija maždaug 77 mln. pasaulio anglikonų. Pirmą kartą moterys į Anglikonų bažnyčios vyskupes buvo įšventintos 1994 metais. Tai leidžiama daryti Škotijoje, JAV, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"