TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio žinios

2008 09 11 0:00

Tokius reikia kastruoti!

Ne tik Lenkiją, bet ir visą pasaulį apskriejo žinia apie lenką, kuris, kaip įtariama, 6 metus žagino dukrą ir susilaukė su ja dviejų vaikų. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, priblokštas tokio nusikaltimo, pareikalavo medikų paspartinti įstatymo dėl medikamentinės pedofilų kastracijos rengimą. "Manau, kad tai radikali priemonė, tačiau tokiais kaip tėvo iš Semiatyčių atvejais termino "žmogus" vartoti negalima", - sakė premjeras ir pridūrė, jog jau prieš kelis mėnesius pradėtas rengti įstatymas, kuris sudarytų sąlygas kastruoti pedofilus, ypač prieš tuos, kurie neteikia jokių vilčių pasitaisyti. "Iki šiol pasaulyje tokie metodai buvo taikomi sutinkant pačiam pacientui, tačiau man susidaro įspūdis, kad žodis "pacientas" tokiems išsigimėliams netinka", - sakė Lenkijos vyriausybės vadovas ir pabrėžė, jog laukia, kad Teisingumo ministerija paspartintų baudžiamojo kodekso pataisas.

Pasaulio pabaiga neatėjo

Vakar Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) netoli Ženevos (Šveicarija) buvo paleistas ir pradėjo veikti didžiausias pasaulyje dalelių daužytuvas - didysis hadronų greitintuvas. Jame atliekami bandymai, kuriais siekiama atkurti visatą sukūrusio Didžiojo sprogimo sąlygas.

Ši milžiniška mašina buvo kuriama 30 metų ir atsiėjo 5 mlrd. svarų sterlingų (per 20 mlrd. litų), o joje vykdomi eksperimentai - vieni sudėtingiausių ir brangiausių per visą istoriją. Žiediniu tuneliu, kurio ilgis 27 km, dalelių pluoštas pirmiausia pasiųstas viena kryptimi, paskui - priešinga. Taip patikrinta, ar dalelių kelyje nėra jokių kliūčių. Po kelių savaičių dalelės bus paleistos vienu metu abiem kryptimis ir turės susidurti skriedamos bemaž šviesos greičiu.

Viso pasaulio mokslininkai nekantriai laukia šių mažyčių dalelių susidūrimo rezultatų. Tikimasi per bandymus įrodyti teoriją, jog egzistuoja Higso bozonai, suteikiantys masę materijai.

Kita vertus, nelaimės šaukliai paskleidė nuogąstavimus, kad per šiuos eksperimentus gali būti sukurta antimedžiaga arba juodosios skylės. Tokie gandai paskatino iki šiol neregėtą visuomenės susidomėjimą Didžiojo sprogimo eksperimentu. Tačiau CERN pareiškė, jog nuogąstavimai nepagrįsti, didysis hadronų greitintuvas nekelia pavojaus.

Nafta pučia Rusijos agresyvumą

Amerikos verslo institutas atliko tyrimą, kuris atskleidė, kad Rusijos užsienio politikos agresyvumas tiesiogiai susijęs su pasauline naftos kaina.

Tyrimas apėmė laikotarpį nuo 2000 metų sausio iki 2007 metų rugsėjo. Agresyvumu tyrėjai vadino tokius Rusijos veiksmus, kurie kaip nors varžė Vakarų interesus. Aptikti 86 tokie įvykiai ir įvertinti penkiabalėje sistemoje.

Diplomatų išsiuntimas, prekybos apribojimas ir panašiai - 1-2 balai. Ginklų pardavimas teroristus palaikančioms valstybėms, agresyvaus scenarijaus kariniai mokymai, separatistinių regionų palaikymas, energijos tiekimo kaimyninėms valstybėms nutraukimas - 3-4 balai.

Karinis užpuolimas - 5 balai.

Palyginus šiuos balus su pasauline naftos kaina padaryta pagrindinė išvada: naftos kainoms kylant didėjo ir Rusijos užsienio politikos agresyvumas, o naftos pigimo laikotarpiu, pavyzdžiui, 2001-2002 metais, jis silpo.

Naftos barelio brangimas 1,48 dolerio didino Rusijos agresyvumą 1 balu. Nuo 2001 iki 2007 metų rugsėjo pasaulinės naftos kainos padidėjo nuo 17,37 dolerio iki 73,88 dolerio už barelį. Per tą laiką Rusijos agresyvumo reitingas padidėjo nuo 17 iki 55 balų. Kur kas mažesnę įtaką Rusijos politikai padarė kiti įvykiai, tokie kaip karas Irake ar vadinamosios spalvotosios revoliucijos.

Katastrofa gali pasikartoti

Prancūzijos ir Italijos mokslininkai pareiškė neatmetantys tikimybės, kad gali pasikartoti katastrofinis Vezuvijaus ugnikalnio išsiveržimas, kuris 79 mūsų eros metais sunaikino Pompėjos miestą.

Iš istorijos žinoma, jog Vezuvijus - permainingas ugnikalnis. Kartais jis sprogdavo, paskleisdamas dulkių ir perkaitusių nuodingų dujų debesis, tačiau kiti išsiveržimai būdavo ramesni, o lava lėtai nutekėdavo kūgiškais šlaitais.

Ugnikalnis snaudžia nuo 1944 metų, tačiau šis miegas netruks amžinai. Populiariame mokslo žurnale "Nature" trys Prancūzijos ir Italijos mokslininkai teigia, jog giliai po žeme esantis ugnikalnio magmos židinys pastaruosius 20 tūkst. metų nuolat kilo. Arčiausiai paviršiaus esanti karštos masės talpykla šiuo metu yra 8-9 km gylyje. Nuo telkinio gylio priklauso magmos cheminė sudėtis ir joje sukauptos energijos atsipalaidavimo pobūdis. "Jei ši magma rūgštesnė, panaši į tą, kuri išsiveržusi sunaikino Pompėją, galima tikėtis nepaprastai pavojingo sprogstamojo išsiveržimo", - sakė tyrimui vadovavęs vulkanologas Bruno Scaillet. Nuo to galėtų nukentėti 700 tūkst. žmonių.

Tikėtina, kad Vezuvijus 64 metus ramiai tylėjo, nes dar nevisiškai pilnas jo magmos židinys, tačiau galimas dalykas, jog užsikimšo pagrindinis ugnikalnio kanalas. Jei taip, Vezuvijus gali sprogti tarsi garo katilas, kuriam pernelyg stipriai užveržtas saugumo vožtuvas. Pasak mokslininkų, šio scenarijaus negalima atmesti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"