TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulio žinios

2009 02 11 0:00

Susikirto su Maskva.

Baltarusija pareiškė negalinti siųsti savo pajėgų į konfliktų zonas užsienyje, kaip to reikalauja pasirašyta nauja regioninio saugumo sutartis. Tai buvo reakcija į Rusijos ambasadoriaus Minske išsakytus komentarus, jog susitarimas dėl Kolektyvinių operatyvinio išskleidimo pajėgų (KOIP) teisiškai yra svarbesnis negu Baltarusijos įstatymai, draudžiantys siųsti karius į kovines misijas užsienyje.

"Pirmiausiai norėčiau pabrėžti, kad tai tikrai ne kitų valstybių ambasadorių reikalas, aiškintis Baltarusijos įstatymų niuansus", - sakė Baltarusijos URM atstovas spaudai Andrejus Popovas.

KOIP turėtų veikti kaip greitojo reagavimo pajėgos, naudojamos karinei agresijai atremti, specialioms kovos su tarptautiniu terorizmu ir ekstremizmo, transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo smurtinėmis apraiškomis, taip pat neteisėta narkotikų prekyba operacijoms rengti.

Istorinis N.Sarkozy vizitas

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tapo pirmuoju šios šalies vadovu, atvykusiu oficialaus vizito į Iraką. Jis taip pat yra pirmasis Europos šalies valstybės vadovas, atvykęs į Iraką nuo 2003 metų, kai JAV vadovaujamos pajėgos nuvertė Saddamo Husseino režimą.

"Aš atvykau pareikšti Prancūzijos solidarumo", - sakė N.Sarkozy, atvykęs iš anksto neskelbto vizito į Irako sostinę Bagdadą, kur susitiko su šalies prezidentu Jalalu Talabaniu ir premjeru Nuri al Maliki. Pasak N.Sarkozy, Prancūzija visokeriopai bendradarbiaus su Iraku, padėdama atstatyti nuniokotą šalies infrastruktūrą, taip pat verslo ir saugomo srityse.

Prancūzija buvo viena šalių, griežtai nepritarusių JAV pajėgų invazijai į Iraką. Dėl tokio žingsnio labai pablogėjo Paryžiaus santykiai su tuomečio JAV prezidento George'o W.Busho administracija.

Pirmoji ponia prisipažino

Buvusi Taivano pirmoji ponia Wu Shu-chen teisme prisipažino esanti kalta dėl pinigų plovimo ir klastojimo, tačiau paneigė kaltinimus valstybės lėšų grobstymu.

Buvusio Taivano prezidento Chen Shui-biano žmona į teismo posėdį atvyko sėdėdama neįgaliųjų vežimėlyje. Ji patvirtino, kad užsienyje plovė pinigus, tačiau teigė, jog gauta 2,2 mln. dolerių suma buvusi "politinė parama", o ne kyšis. Wu Shu-chen taip pat prisipažino klastojusi dokumentus, tačiau neigė, kad naudojosi valstybės lėšomis dėl asmeninės naudos. Jos vyrui pateikti analogiški kaltinimai. Buvusio prezidento irgi laukia teismas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"