TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulis ant parako statinės

2010 02 09 0:00
Irano prezidentas M.Ahmadinejadas lazerinių technologijų parodoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Irano atominės programos vadovas Ali Akbaras Salehi pranešė, kad nuo šiandien Teheranas pradeda sodrinti uraną iki 20 procentų. Vakar apie šį sprendimą buvo oficialiai informuota Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA). Kurti atominę bombą Iranui padėjo rusų mokslininkas.

Septintojo dešimtmečio pradžioje sovietų mokslininkas Viktoras Čerenkovas (pavardė pakeista) dirbo šalia Čeliabinsko esančiame Sniežinske, kuris laikomas sovietų branduoliniu centru. Ši vietovė nebuvo pažymėta nė viename pasaulio žemėlapyje, tačiau nuo 1955 metų tūkstančiai mokslininkų ten kūrė atomines bombas. Septintojo dešimtmečio pradžioje sovietų mokslininkams pagaliau pavyko pagaminti gana kompaktiškas kovines galvutes, kurios iki tol svėrė tonas ir buvo automobilio dydžio. Prie to daug prisidėjo ir V.Čerenkovas. Todėl šiuo mokslininku ir susidomėjo Iranas, ėmęs svajoti apie branduolinį ginklą. 1995 metais dr. Hosseinas Shahmoradi sudarė su juo atitinkamą sutartį.

Jau penkerius metus tęsiasi konfliktas tarp Vakarų ir Irano režimo dėl jo branduolinio ginklo programos, tačiau Rusija ir Kinija vis aiškina, jog abejoja, kad Teheranas kuria atominę bombą. Dėl to nuo 2007 metų niekaip nepavyksta priimti griežtesnių sankcijų prieš Iraną.

Pastaruoju metu randama vis daugiau įrodymų, kad Iranas kuria tokį ginklą ir ne paskutinį vaidmenį šiame projekte suvaidino V.Čerenkovas. Jo indėlį galima atskleisti remiantis Vakarų diplomatų, specialiųjų tarnybų agentų ir nepriklausomų ekspertų surinktais duomenimis. Juos papildo ir dokumentas, kuriame surašyti TATENOS ekspertų liudijimai.

Geriausiai apie tai, ką nuveikė V.Čerenkovas, vykdydamas savo darbdavių iš Irano užduotį, žino 48 metų Mohsenas Fahrisade, kurį Europos žvalgybininkai vadina vienu iš nepagaunamų Irano žmonių. M.Fahrisade yra Teherano universiteto, kuriam suteiktas imamo Hosseino vardas (universitetas garsėja kaip Irano karo pramonės specialistų kalvė), profesorius ir Islamo revoliucijos sargybos korpuso karininkas. Tačiau apie jį žinoma tiek mažai, kad jis pramintas Fantomu. Pastarąjį kartą M.Fahrisade buvo išvykęs į užsienį 2001 metais - jis lankėsi Maskvoje Irano politikų delegacijos sudėtyje. Kad jis dirba prie branduolinės programos, Vakarų žvalgyba jau buvo spėjusi išsiaiškinti anksčiau. Tačiau iki šiol nelabai žinoma, koks šio profesoriaus vaidmuo "Projekte 111". Dauguma ekspertų linkę manyti, kad jis yra vienas svarbiausių asmenų karinėje Irano programoje. Apie jį žino ir TATENOS ekspertai, kurie ketina šį mėnesį pateikti pranešimą Jungtinių Tautų saugumo tarybai.

Žvalgybos surinkti duomenys rodo, kad branduolinės programos Teheranas ėmėsi 2002 metais. Pagal "Projektą 111" vidutinio nuotolio raketos "Shahab-3" turi būti apginkluotos branduolinėmis galvutėmis. Iranas tai neigia, tačiau iš V.Čerenkovo dosje aiškėja, kad gali būti, jog Iranas pradėjo kurti branduolines galvutes iš karto po to, kai pasirašė sutartį su šiuo Rusijos mokslininku.

TATENOS inspektoriai greičiausiai žino, kas liko Irano rankose po to, kai pasibaigė su V.Čerenkovu pasirašyta sutartis - tai branduolinių galvučių, ne didesnių už sviedinį, komponentai. Joms trūksta tik įsodrinto urano branduolio, kurio reikia kaip greitųjų neutronų šaltinio.

Kalbėdamas su TATENOS inspektoriais V.Čerenkovas neneigė, kad dirbo Iranui, tačiau pabrėžė, kad "tik taikiems tikslams". Viena Rytų Europos valstybė pranešė, kad V.Čerenkovas dirbo Irane iki 2002 metų ir dalyvavo kuriant cilindrą, kuriame uždegama sprogstamoji medžiaga.

V.Čerenkovo dosje leidžia TATENOS ekspertams jau nebe taip skeptiškai vertinti žvalgybos surinktus duomenis apie Irano branduolinę programą. Šiuo metu pagal "Projektą 111" atliekami darbai jau atrodo visiškai realūs, todėl galima daryti išvadą, kad nors šiuo metu Iranas dar negali aprūpinti raketų "Shahab-3" branduolinėmis galvutėmis, netrukus Irano mokslininkai ir inžinieriai sugebės tai padaryti. Kol kas ekspertai negali tiksliai atsakyti, kada tai įvyks, tačiau pabrėžia, kad jau nebėra techninių sunkumų, kurių artimiausiu metu negalėtų įveikti branduolinio ginklo kūrėjai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"