TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulis po dvidešimties metų

2012 09 29 7:04
Pasaulio svorio centras bus persikėlęs į Aziją. /Reuters/Scanpix nuotrauka 

Nupiešti pasaulio viziją po 20 metų pabandė vieno įtakingiausių Ispanijos dienraščių "El Pais" apžvalgininkas Javieras Valenzuela. Tiesa, jis pridūrė, kad "futurologija tokia pat nepatikima kaip ir reitingus skelbiančių Amerikos agentūrų prognozės". 

"Vargu ar iki 2030 metų Europos Sąjunga (ES) subyrės, tačiau perspektyva, kad po referendumo, kurį svajoja surengti dabartinis britų premjeras Davidas Cameronas, iš Bendrijos nuspręs pasitraukti Jungtinė Karalystė, visai reali", - rašo J.Valenzuela. Vokietijos konservatoriai su kai kuriomis Europos valstybėmis vis aktyviau siūlo sukurti atskirą klubą, kuris turės stiprų eurą ir laikysis griežtos fiskalinės drausmės.

Taip Berlynas taps naujos galybės, šį kartą -ekonominės ir finansinės, sostine, o Paryžius liks tarsi pakibęs ore. 

Lemta išsipildyti ir "Goldman Sachs" prognozei, kad 2050 metais pasaulio stipriausių ekonomikų penketuke nebus nė vienos Europos valstybės. Jį sudarys Kinija, JAV, Indija, Brazilija ir Meksika. "Ar pamatys tai mūsų vaikai? - klausia J.Valenzuela ir pats atsako: - Nebūtinai. Šiandien galima būti tikriems tik dėl to, kad naujoji pasaulio tvarka, kurią lėmė Berlyno sienos griūtis, sovietų imperijos subyrėjimas ir šaltojo karo pabaiga, tikrai ilgai neišsilaikys."

Tačiau jau dabar aišku, kad XXI amžius nebus "Amerikos amžius", nes jam lemta tapti daugiapoliariškumo amžiumi. JAV tikrai nebus vienpoliarinio pasaulio lyderės. Kapitalistiniai, demokratiniai ir Atlanto aljanso Vakarai jau dabar praranda savo autoritetą. Globalus svorio centras slenka į Aziją, kaskart daugiau staigmenų pateikia Lotynų Amerika, Artimieji Rytai ir net Afrika. Artimiausia ateitis vis labiau darysis panaši į "naujuosius Viduramžius". Tai bus tam tikras "sostų serialas" su daugybe karalysčių, kunigaikštysčių ir stiprių miestų, savo galia prilygstančių valstybėms, ir visi negailestingai konkuruos vienas su kitu, tačiau nė vienam taip ir nepavyks iškilti į viršų.

2008 metų finansų krizė lėmė Vakarų nuosmukį ir viso likusio pasaulio šuolį - jau dabar G20 viršūnių susitikimai užtemdo G8 susirinkimus. Vakarų dominavimo epocha truko penkis amžius. Vakaruose buvo manoma, kad tai ne atsitiktinumas, o gamtos dėsnių pasireiškimas, baltosios rasės viršenybės vaisius arba demokratinės sistemos pranašumas. Tačiau istorijos saulė sukasi ratu. Ji jau baigė savo kelią Vakaruose ir tuoj užtekės Rytuose. Kinija investuoja pinigus į Afriką ir Lotynų Ameriką, skolina juos amerikiečiams bei europiečiams. Didžiausi pasaulio dangoraižiai pastatyti Jungtiniuose Arabų Emyratuose, didžiausia kino pramonė - Indijoje, didžiausias pasaulio turtuolis Carlosas Slimas - meksikietis, o Artimuosiuose Rytuose Turkija yra įtakingesnė už Europą.

Jei dabartinės tendencijos išsilaikys, svarbiausiomis dėl sosto kovojančiomis kunigaikštystėmis taps JAV, Kinija ir Indija, pagrindine varžybų arena - Azija. Svarus vaidmuo teks ir toms valstybėms, kurios dominuoja savo regionuose: Brazilijai, Pietų Afrikos Respublikai, Turkijai, Persų įlankos arabiškosioms šalims, taip pat Rusijai.

O kas laukia Europos? Jungtinei Karalystei greičiausiai lemta tapti spalvinga Jungtinių Valstijų provincija, o Vokietijai - nedidelio žemyno klubo lydere. Ji bus labai įtakinga finansų ir ekonomikos sektoriuose, bet nelabai stipri karinėje politinėje srityje. Ispanija gaus paguodos prizą, t. y. darys kultūrinę ir lingvistinę įtaką "visoms Amerikoms", nes jau XXI amžiaus viduryje ispanakalbiai sudarys ketvirtadalį, o gal ir trečdalį visų JAV gyventojų.

Tačiau pačių Jungtinių Valstijų tarptautinis svoris mažės, nors jų ir neištiks toks krachas, koks ištiko Romos imperiją. JAV dar turės galios svertų, kuriuos lems finansinė sistema, milžiniška pramonė, pasauliniai prekių ženklai ir įmonės, užsieniečiams patraukli darbo rinka bei karinė galia. Tačiau JAV "Achilo kulnu" istorikas Paulas Kennedy vadina "statymą ant to, kad kitos šalys finansuos Amerikos biudžeto deficitą".

Euro zonos žlugimas kitoje Atlanto pusėje sukels naują finansų krizę ir recesiją, kurios pasekmes sunku prognozuoti. Tokią išvadą galima daryti iš "Global Trends" ir kitų JAV analitinių centrų prognozių, nes Europa jau dabar pridaro problemų ne tik sau, bet ir Jungtinėms Valstijoms bei visam likusiam pasauliui. Didžiausia bėda, jog dar visai neseniai tai buvo vadinama ne problema, o panacėja. 2004 metais Amerikos ekonomistas Jeremy Rifkinas pranašavo, kad ES koncepcija (laisva rinka, suderinta su socialine apsauga, taikus sugyvenimas ir t.t.) netrukus užtemdys "amerikietiškąją svajonę".

Tačiau dabartinė Europa apimta agonijos. Euro krizė parodė, kad buvo kvaila kurti valiutų sąjungą neturint bendros ekonominės vyriausybės. ES iš vidaus graužia nacionalinių valstybių interesai, o Angela Merkel jau neturės kitos kadencijos, kad galėtų primesti kitiems "Vokietijos biudžeto dogmas". Griežto taupymo kursas ėmė naikinti didžiausią Senojo žemyno indėlį į žmonijos istoriją po Antrojo pasaulinio karo, t. y. demokratiškai krikščionišką ir socialdemokratinį kapitalizmą su socialine apsauga. 

Kinija jau virto kapitalistine šalimi, valdoma autoritarinio komunistų partijos režimo. Ji tapo "pasaulio dirbtuvėmis", didžiausia žaliavų pirkėja, pasauline investuotoja ir kreditore. Iki 2020 metų Kinija gali užimti Jungtinių Valstijų vietą ir kaip didžiausia mokslo valstybė. Kinijos šuolis - tai ideologinis iššūkis Vakarams, nes autoritarinis režimas pademonstravo, kad gali būti lankstus. Pekinui tai leidžia greičiau ir efektyviau spręsti ekonomines problemas, sudaro galimybę lepinti elitą ir vidurinę klasę, geriau jausti masių nuotaikas.

Azija - kolosalus kapitalo, taip pat pigios ir kvalifikuotos darbo jėgos rezervas. XXI amžiuje ji suvaidins tokį pat vaidmenį kaip XIX amžiuje Europa, o XX amžiuje - Šiaurės Amerika. Tačiau Azijoje nebus absoliutaus lyderio, nes nei Kinija, nei Japonija, nei Indija neturi neginčijamo legitimumo ir smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Be to, Japonija vis dar moka už ekonominį burbulą, Indija kenčia nuo skurdo ir gyventojų neraštingumo, prastos infrastruktūros, korupcijos, biurokratijos ir neefektyvios biudžeto sistemos.

Užtat Brazilija jau tapo pasauline žaidėja ir vykusiai tolsta nuo JAV. Neprovokuodama rimtos trinties ji stiprina savo įtaką Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Brazilija sudarė strateginį aljansą su Kinija, nes abiejų šalių ekonomikos papildo viena kitą. "Globališkumas transformuojasi į voratinklį su nauja struktūra, įvairiais centrais ir nenutrūkstamais abipusiais santykiais", - baigia savo prognozes J.Valenzuela.

"El Pais", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"