TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulis ruošiasi Krymo referendumui

2014 03 14 6:00
Referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos Kryme vyks gatvėse patruliuojant Rusijos kariškiams. Reuters/Scanpix nuotrauka

Rusijai niekaip nepavyksta prisikviesti stebėtojų į sekmadienį Kryme vyksiantį referendumą. Šio balsavimo tiek Maskva, tiek Kijevas laukia įsitempę ir demonstruoja karinius savo pajėgumus.

Austrijos laisvės partija ketvirtadienį paskelbė atmetusi Rusijos kvietimą, išsiųstą jai ir kitoms Europos ultradešiniosioms partijoms, deleguoti savo stebėtojus į savaitgalį Kryme vyksiantį referendumą. Partijos atstovai atsisakė paaiškinti priežastis, kodėl priėmė tokį sprendimą. Tačiau anksčiau šios partijos deputatas Andreas Moelzeris sakė, jog "nenori savaitgalio atostogų Kryme, finansuojamų Maskvos".

Maskvos kvietimą gavo ir kitos Europos ultradešiniosios partijos, įskaitant Prancūzijos, Nyderlandų ir Belgijos politines jėgas. Kvietimą joms išsiuntinėjo Maskvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija "Eurasian Observatory for Democracy and Elections".

Telkia karines pajėgas

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė pasiūlymui įkurti Nacionalinę gvardiją, kuri bus formuojama vidaus kariuomenės pagrindu. Ją turėtų sudaryti 60 tūkst. savanorių, galinčių padėti atremti Rusijos invaziją.

Tai galėjo būti paskatinta Andrijaus Parubijaus, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus, pareiškimo, kad Rusija pasienyje sutelkė daugiau nei 80 tūkst. karių, iki 270 tankų ir 140 karinių lėktuvų. Pasak jo, tokie žingsniai kelia "didelio masto invazijos iš skirtingų krypčių grėsmę". A.Parubijus pridūrė, kad Rusijos kariai yra prie pat Ukrainos sienos, o kai kurie – vos už 2-3 val. kelio nuo Kijevo.

A.Parubijaus teigimu, Ukrainos pareigūnai jau neįsileido į šalį apie 3,7 tūkst. Rusijos piliečių, kurie, kaip įtariama, galėjo mėginti skatinti ekstremizmą ir diversijas šalyje. Pareigūnas pridūrė, kad apie 400 žmonių yra užregistruoti kaip pabėgėliai iš Krymo, tarp jų daug totorių.

Pagaliau pasigirdo ir pirmasis aiškus Maskvos pripažinimas, kad jos pajėgos yra užėmusios Krymo regioną per karinę operaciją. Anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, jog uniformuoti asmenys, atvirai patruliuojantys Kryme ir aprūpinti modernia karine įranga bei ginklais, yra vietos savigynos brigados. Jis netgi aiškino, kad uniformas tie kariai galėjo įsigyti parduotuvėse.

„Dabar ten esama karinių dalinių, kurie užima pozicijas tam atvejui, jeigu vyktų pasipriešinimas, ginkluota agresija, ginkluota ekspansija iš Kijevo“, – sakė Valstybės Dūmos komiteto ryšiams su buvusiomis sovietinėmis respublikomis pirmininkas Leonidas Sluckis, duodamas interviu radijui „Echo Moskvy“. Pasak V.Sluckio, tų pajėgų gali prireikti, jeigu sekmadienį vyksiantis referendumas dėl Krymo prisijungimo prie Rusijos išprovokuotų ginkluotą intervenciją iš Kijevo.

Krymo neatsižadės

JAV Senato komitetas trečiadienį patvirtino pagalbos paketo Ukrainai projektą. Jame numatyta suteikti Ukrainai 1 mlrd. JAV dolerių paskolų garantijas ir įvesti sankcijas asmenims, susijusiems su smurtu prieš antivyriausybinių protestų Kijeve dalyvius ir su Rusijos įvykdytu Krymo užėmimu.

Dabar projektą svarstys visas Senatas, ir čia jo priėmimą gali apsunkinti respublikonai, kurie nerimauja, kiek atsieis reikalingi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditavimo sistemos pakeitimai. TVF reformos, dėl kurių buvo sutarta dar 2010 metais, padidintų nuolatinį lėšų fondą ir suteiktų didesnę įtaką besivystančioms rinkos ekonomikoms. JAV yra didžiausia TVF akcininkė ir jos atsisakymas pritarti sutartoms reformoms blokuotų jų įgyvendinimą.

Laikinasis Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas lankydamasis Vašingtone tvirtai pareiškė: „Mes kovosime už savo laisvę, nepriklausomybę ir suverenumą. Mes nepasiduosime.“ JAV lyderis Barackas Obama susitikimo metu laikėsi pozicijos, jog bet koks Krymo regiono statuso pakeitimas turėtų būti atliekamas pagal Ukrainos Konstitucijos numatytą procesą po artėjančių pirmalaikių prezidento ir parlamento rinkimų.

Tuo metu Europos Sąjungos (ES) lyderiai siūlo Kijevui tai, nuo ko viskas ir prasidėjo, - asociacijos sutartį. Pasak Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, šią sutartį bus galima pasirašyti jau kitą savaitę, kovo 20-21 dienomis vyksiančiame ES viršūnių susitikime.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"