TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulis žengia dievop

2015 04 11 6:00
Po 2070 metų islamas gali tapti pasaulyje vyraujančia religija. Reuters/Scanpix nuotraukos

Maždaug po 55 metų islamas gali būti didžiausia pasaulio religija, o krikščionys ir musulmonai kartu sudarys du trečdalius planetos gyventojų. Tai rodo, kad pasaulietiškomis tampa toli gražu ne visos visuomenės.

Musulmonų tikėjimas plinta taip sparčiai, kad dar šį šimtmetį ims vyrauti pasaulyje. "Pew Research Center" duomenimis, iki 2050 metų musulmonai pagal skaičių susilygins su krikščionimis, o jau 2070-aisiais islamas gali tapti labiausiai pasaulyje paplitusia religija.

Iki 2010 metų 2,2 mlrd. krikščionių, arba trečdalis visų žemės žmonių, lėmė, kad pagal tikinčiųjų skaičių pirma religija pasaulyje buvo krikščionybė. Islamą išpažįsta 1,6 mlrd. tikinčiųjų, arba 23 proc. planetos gyventojų.

Tačiau artimiausiais dešimtmečiais musulmonų daugės dvigubai sparčiau negu visų kitų žmonių. Musulmonų skaičius pasaulyje sieks 73 proc., o krikščionių - iki 35 procentų. Tam tikru metu dviejų didžiausių pasaulio religijų sekėjų bus maždaug po lygiai: 2,76 mlrd. musulmonų ir 2,92 mlrd. krikščionių.

Gyvenimo trukmė pailgės

Svarbiausias islamo ekspansijos veiksnys - geografinis gyventojų, išpažįstančių šį tikėjimą, pasiskirstymas. Musulmonai koncentruojasi tose pasaulio dalyse, kur žmonių skaičius didėja greičiausiai. Jau 2050 metais Indija aplenks Indoneziją kaip daugiausia gyventojų pasaulyje turinčią musulmonišką valstybę.

Didžioji dalis musulmonų, kaip ir dabar, gyvens Azijoje bei Ramiojo vandenyno regione. Nors islamas Artimuosiuose Rytuose yra dominuojanti religija, ten tik vienas iš penkių gyventojų - musulmonas.

Per ateinančius keturis dešimtmečius musulmonų gyvenimo trukmė greičiausiai pailgės, bet jie vis tiek mirs jaunesni nei kitų religijų išpažinėjai. Ilgiausiai gyvens žydai. Jų vidutinė gyvenimo trukmė 2050 metais bus 85-eri, musulmonų - 75 metai. Taip iš dalies yra dėl to, kad žydai gyvena itin išsivysčiusiose šalyse - 80 proc. jų susitelkę Izraelyje ir Jungtinėse Valstijose.

Musulmonai meldžiasi prie mečetės Milane.

Musulmonai Europoje - mažuma

Tradiciškai krikščioniška Europa yra vienintelis regionas, kuriame krikščionių mažės. 2010 metais 75 proc. Europos gyventojų buvo krikščionys; 2050-aisiais jų teliks 65 procentai. Apskritai Senajame žemyne žmonių mažės. Tačiau musulmonų Europoje bus kur kas daugiau negu dabar. Per keturis dešimtmečius musulmonų skaičius čia pasieks 28 milijonus, nors jie tebebus mažuma ir 2050 metais sudarys maždaug 10 proc. Europos gyventojų. Turint galvoje, kad islamas Senajame žemyne jau dabar kelia reikšmingus socialinius ir politinius konfliktus, tas pokytis gali turėti dar rimtesnių padarinių.

Per tą laiką krikščionys praras maždaug 66 mln. išpažinėjų visame pasaulyje - žmonės atsivers į kitus tikėjimus arba visai atsisakys religijos. Dauguma atkritėlių - 60 proc. - bus vyrai. Tai paaiškintina tuo, kad moterys paprastai labiau atsidavusios tikėjimui nei vyrai.

Tačiau toks skirtumas tarp lyčių visai netinka islamui. Kai kuriose musulmoniškose šalyse atsivertėlių beveik nėra, nes už tai žmonėms gresia labai rimti socialiniai ir teisiniai padariniai.

Netikinčių - tik 13 procentų

Šis tyrimas, atliktas 234 šalyse, regis, pakerta teoriją, kad pasaulis neišvengiamai krypsta į sekuliarizmą. Žmonių, kurie teigia neišpažįstantys jokio tikėjimo, skaičius šiek tiek didės, bet pasaulio gyventojų gausės kur kas sparčiau.

Daugiausia netikinčių žmonių gyvena Kinijoje, Japonijoje, JAV ir Europoje - ten gimstamumo lygis itin menkas, visuomenė senėja. Tačiau po 40 metų nereligingų gyventojų dalis pasaulyje sieks vos 13 proc., bus šiek tiek mažesnė nei 2010 metais.

Didelis klausimas, kur pakryps tikėjimas Kinijoje. Šiandien nėra išsamių tyrimų apie tikinčiuosius šioje šalyje. Kinijoje duomenis apie gyventojus daugiausia pateikia vyriausybė, o ji organizuotos religijos atžvilgiu nusiteikusi priešiškai. Net jei žmonės ir tiki, jie gali nenorėti to atskleisti per valdžios rengiamas apklausas.

Kai kurie mokslininkai teigia, jog kinai tampa vis labiau tikintys. Šioje šalyje krikščionių gali padaugėti nuo 5 proc. 2010 metais iki 67 proc. 2050-aisiais. Jeigu prognozės išsipildys, krikščionių skaičius pasaulyje reikšmingai pakis.

Tiek krikščionybei, tiek islamui labai svarbios bus šalys, esančios piečiau Sacharos, nes ten gimstamumas nepaprastai didelis - per keturis dešimtmečius gyventojų pagausės dvigubai. Todėl gerokai daugiau bus ir krikščionių - per 1,1 mlrd., o musulmonų skaičius išaugs tiesiog stulbinamai - 170 proc. ir pasieks beveik 670 milijonų. Atsižvelgdami į šias tendencijas tyrėjai daro prielaidą, kad 2100 metais du trečdaliai planetos gyventojų kartu sudėjus bus krikščionys arba musulmonai.

Taigi pasaulis krypsta į homogeniškas religijas, o ne į įvairovę ir sekuliarizmą. Pasaulietiškumo teorijos grindžiamos vizija, jog įsivyraus Vakarų kultūra. Europa ir JAV tampa tikrai mažiau religingos, bet nuogi skaičiai rodo, kad Vakarų pasaulis traukiasi, o visas likęs žengia visai kitu keliu - tai kelias, vedantis pas Dievą.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"