TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulyje

2011 03 22 0:00

A.Lukašenka smūgiuoja atgal

Baltarusija parengė ir jau vykdo atsakomąsias priemones į Europos Sąjungos (ES) sankcijas Minskui: ES sudarius daugiau kaip 150 nepageidaujamų asmenų, tarp kurių yra ir prezidentas Aleksandras Lukašenka, sąrašą, Minskas paskelbė savus apribojimus 150 asmenų iš ES ir JAV. Konkrečiai paskelbta, kad į Baltarusiją negalės atvykti Europos Parlamento (EP) pirmininkas Jerzy Buzekas, EP narys Jacekas Protasiewiczius. Nepageidaujami ir žurnalistai, "pagarsėję labiausiai nepriimtinomis iniciatyvomis dėl Baltarusijos", taip pat asmenys, "šališkai ir destruktyviai" vertinantys Baltarusiją ir sukėlę jos santykių su Vakarais krizę.

Vien vizų sankcijomis Baltarusija neketina apsiriboti - bus imtasi ir kitų priemonių, susijusių su "pasienio bendradarbiavimu, užsienio fondų ir nevyriausybinių organizacijų veikla Baltarusijoje".

Saugo tankai

Vienam įtakingam Jemeno generolui perėjus į opozicijos pusę vakar į Saną įriedėjo tankai ir užėmė pozicijas prie strategiškai svarbių objektų: prezidentūros, centrinio banko, Gynybos ministerijos pastatų. Šis žingsnis buvo žengtas, kai vienos šarvuotosios pėstininkų divizijos vadas generolas Ali Mohsenas al Ahmaras paskelbė, jog dedasi prie "revoliucijos" kartu su kitais aukšto rango kariškiais. Opozicija jau kelias savaites ragina atsistatydinti 32 metus Jemenui vadovaujantį prezidentą Ali Abdullah Salehą. Šis savaitgalį paleido vyriausybę mėgindamas apraminti politinių priešininkų reikalavimus imtis reformų. Amerikiečiai laiko A.A.Salehą savo partneriu kovoje su teroristais. Jis vadovauja Jemenui nuo 1978 metų ir žada likti poste iki kadencijos pabaigos 2013-aisiais.

Egiptiečiai pritarė pataisoms

77 proc. egiptiečių per savaitgalį vykusį referendumą pritarė kariškių parengtiems valdžios perdavimo planams po sukilimo, per kurį buvo nuverstas kelis dešimtmečius Egiptą valdęs prezidentas Hosni Mubarakas.

Daugiau nei 14 mln. iš 45 mln. rinkėjų balsavo už Konstitucijos pataisas, kurios atvers kelią per pusę metų šioje daugiausia gyventojų turinčioje arabų valstybėje surengti prezidento ir parlamento rinkimus. Pataisas atmetė 4 mln. egiptiečių (22,8 proc.). Balsuoti atėjo 41 proc. rinkėjų. H.Mubarako valdymo metais egiptiečiai balsuodavo labai vangiai - dėl didelio masto klastojimų žmonės netikėdavo, kad jų balsas gali ką nors pakeisti.

Referendumui dėl Konstitucijos pakeitimų buvo įnirtingai priešinamasi. Tarp tokių priešininkų buvo ir koptai, sudarantys 10 proc. Egipto gyventojų. Koptai nuolat skundžiasi dėl diskriminacijos ir dažnai tampa konfesinio smurto taikiniais.

Pataisos numato, kad prezidentas galės dirbti ne daugiau kaip dvi ketverių metų kadencijas ir nebegalės perduoti civilių bylų kariniams teismams. Bet kritikai sako, kad pataisų nepakanka - reikia perrašyti visą H.Mubarako laikų Konstituciją.

Įtakinga islamistinė Musulmonų brolija pasveikino rezultatus ir griežtai atmetė kaltinimus, neva ji yra balsavimo nugalėtoja, nes į rinkimus eis kaip neabejotinai stipriausia politinė jėga Egipte. H.Mubarako laikais Musulmonų brolija oficialiai buvo uždrausta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"