TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasaulyje

2011 05 13 0:00

Pripažintas kaltu

Miuncheno teismas pripažino, kad 91 metų buvęs Sobiboro nacių mirties stovyklos sargybinis Johnas Demjanjukas prisidėjo nužudant 27,9 tūkst. žydų. Teismas Ukrainoje gimusiam vyrui skyrė penkerių metų bausmę, tai vienais metais mažiau, nei prašė prokurorai. Vienas didžiausių nacių karo nusikaltėlių J.Demjanjukas neigia 1943 metais Lenkijoje dirbęs Sobiboro stovykloje. Jis tvirtina, kad pats tapo nacių auka, o per visą Antrąjį pasaulinį karą buvo vokiečių nelaisvėje. Jo advokatai sprendimą žada skųsti.

Nuo 2009-ųjų, kai jį išdavė Jungtinės Valstijos, J.Demjanjukas buvo laikomas nelaisvėje. Per 18 mėnesių trukusį teismo procesą jis pasirodydavo neįgaliojo vežimėlyje, kartais jį įnešdavo gulintį. Prokurorams buvo sunku įrodyti jo kaltę, mat nėra nė vieno gyvo nusikaltimų liudininko.

Po Antrojo pasaulinio karo J.Demjanjukas pabėgo į JAV, ten dirbo Ohajo automobilių gamykloje ir gavo šalies pilietybę. 1920 metais Ukrainoje gimęs vyras tarnavo Raudonojoje armijoje. 1942-aisiais jį sugavo vokiečiai. Prokurorai tvirtina, kad vokiečiai jį užverbavo kaip nacių mirties stovyklos sargybinį, o ten dirbdamas jis prisidėjo prie žydų naikinimo. "Teismas įsitikinęs, kad teisiamasis dirbo sargybiniu Sobibore nuo 1943 metų kovo 27 dienos iki 1943-iųjų rugsėjo vidurio. Būdamas sargybiniu jis dalyvavo nužudant mažiausiai 28 tūkst. žmonių", - sakė Miuncheno teismo pirmininkas Ralphas Altas. Iš viso Sobiboro dujų kamerose žuvo 250 tūkst. žmonių. Skaitant nuosprendį J.Demjanjukas nerodė jokių emocijų.

Knygelėje skaičiavo aukas

JAV žvalgyba tiria užrašų knygelę, rastą tarptautinio teroristų tinklo "Al Qaeda" vadovo Osamos bin Ladeno buveinėje. Joje ranka surašytos pastabos apie būsimas operacijas. Teroristų vadeiva darė spaudimą sekėjams ieškoti naujų būdų, kaip atakuoti JAV, ir skaičiavo, kiek amerikiečių reikia pražudyti, kad iš Vidurio Rytų būtų išvesti amerikiečių kariai. O.bin Ladenas svarstė galimybę atakuoti mažesnius JAV miestus per šaliai svarbias datas, pavyzdžiui, Nepriklausomybės dieną liepos 4-ąją.

Per gegužės 2 dieną surengtą JAV specialiųjų pajėgų reidą Pakistane buvo paimta daug medžiagos. Ši užrašų knygelė nėra O.bin Ladeno dienoraštis; joje nepateikiama jokių asmeninių detalių ir nerašoma apie asmeninius išgyvenimus, veikiau tik pasižymėti kai kurie sumanymai. Tačiau ši knygelė ir daugybė kompiuterinių bylų parodė, kad jis vis dar vadovavo visoms stambioms "Al Qaedos" operacijoms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"