TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasidalijimas Vokietijoje vis dar ryškus

2015 07 25 6:00
Daugelis skirtingose šalies dalyse gyvenančių vokiečių nemėgsta vieni kitų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors praėjo beveik 25 metai, kai Vokietija buvo suvienyta, skirtumai tarp šalies rytinių ir vakarinių žemių vis dar egzistuoja. Dažnai sakoma, kad Berlyno siena griuvo, tačiau vokiečių mintyse ji tebėra. Šią savaitę pasirodžiusios studijos rezultatai nustebino ir jos autorius.

Ataskaitos „Taip atrodo vienybė“ rengėjai lygino 25 vokiečių gyvenimo aspektus, klausinėjo žmonių, ką jie mano vieni apie kitus. Berlyne įsikūrusio demografinių tyrimų centro vadovo Reinerio Klingholzo teigimu, ir dabar, kaip 1990-aisiais, yra dvi labai skirtingos Vokietijos. Atotrūkis tarp buvusių komunistinių Rytų ir demokratiškų Vakarų akivaizdus - pakanka pažvelgti į gyventojų atlyginimus, religinius įsitikinimus ir net vairuojamus automobilius.

Keturis dešimtmečius buvusi padalyta Vokietija susivienijo 1990 metų spalio 3 dieną. Tuometis kancleris Helmutas Kohlis žadėjo klestėjimą buvusioms komunistinėms šalies žemėms ir skyrė milžiniškas sumas infrastruktūros plėtrai. Tačiau integracijai kliudė įvairūs veiksniai, įskaitant pasenusias ekonomines struktūras ir komunistinio režimo įdiegtą gyvenimo būdą.

Dauguma rytinėse žemėse gyvenančių vokiečių džiaugiasi Berlyno sienos žlugimu, bet nemažai jų yra ir nusivylę centrinės valdžios nesugebėjimu sumažinti atotrūkio tarp dviejų šalies dalių. "Vienybė - ne politinės valios aktas, o ilgas procesas", - pažymėjo R. Klingholzas. Per pastaruosius 25 metus gimė apie 19 mln. vokiečių – maždaug ketvirtadalis visų gyventojų. Tačiau, ekspertų manymu, kad sienos sugriūtų, turi pasikeisti visa karta.

Rytuose trūksta moterų

Vokietijai susivienijus sumažėjo gyventojų šalies rytuose, nes daugelis jų, suvilioti geresnio gyvenimo, patraukė dirbti ir studijuoti į buvusią Vokietijos Federacinę Respubliką. Įvairiais skaičiavimais, vos atvėrus sieną į Vokietijos vakarus išvyko maždaug 2 mln. žmonių - daugiausia jaunos moterys. Dabar pastebima, kad žmonės pamažu grįžta, tačiau daugumą jų sudaro vyrai. Rytinėse žemėse moterų šiuo metu yra mažiau negu stipriosios lyties atstovų.

Maždaug 30 proc. vokiečių iš vakarinės šalies dalies vis dar mano, kad vyras gali visiškai išlaikyti moterį, todėl jai nebūtina dirbti. Rytuose gyvenančios moterys kur kas geriau įsitraukusios į darbo rinką ir joms sudarytos palankesnės sąlygos auginti vaikus. Buvusioje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje nėra paplitusios tėvystės atostogos, bet čia gerokai daugiau vaikų priežiūros centrų.

Nemažai jaunimo iš Vakarų Vokietijos vyksta mokytis į rytinę šalies dalį, kurioje gyvenimas yra pigesnis, o universitetai siūlo puikios kokybės studijas. Tačiau baigę jas dauguma grįžta atgal į savo gimtuosius miestus vakaruose.

Vakarų vokiečiai - arogantiški

Maždaug pusė Vokietijos gyventojų pripažįsta, kad skirtumai tarp rytinių ir vakarinių žemių vis dar egzistuoja. Šis požiūris itin stiprus rytuose. Be to, daugelis skirtingose dalyse gyvenančių vokiečių nemėgsta vieni kitų. Trečdalis rytiečių mano, kad vakariečiai yra arogantiški, per gerai save vertina ir dedasi visažiniais. O šie rytinėse žemėse gyvenančius vokiečius vaizduoja kaip nuolat nepatenkintus ir reiklius žmones.

Tačiau ekonominių skirtumų šalyje mažėja, judančiųjų į vakarus srautas taip pat akivaizdžiai senka. Vis dėlto, kaip parodė tyrimas, buvusios komunistinės teritorijos darbuotojai dar uždirba vidutiniškai ketvirtadaliu mažiau negu vakarinės dalies vokiečiai - maždaug 2800 eurų per mėnesį. Be to, rytiečiai dirba ilgiau, jų darbo našumas - mažesnis. Iš 500 turtingiausių vokiečių tik šeši gyvena buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos teritorijoje.

Automobiliais garsėjančioje valstybėje skirtumai išryškėja net renkantis transporto priemonės markę. Vakarų vokiečiai dvigubai dažniau vairuoja prabangius BMW, o rytiečiai pirmenybę teikia čekiškiems automobiliams „Škoda“.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"