TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasiektas susitarimas dėl Graikijos

2015 07 13 10:16
AFP/Scanpix nuotrauka

Graikija pirmadienį užsitikrino desperatiškai siektą finansinės pagalbos susitarimą su euro zona po naktinio derybų maratono, o šis žingsnis tikriausiai leis šaliai išvengti pasitraukimo iš Europos Sąjungos vieningosios valiutos erdvės.

Kairiųjų pažiūrų Graikijos premjeras Aleksis Cipras susitarė dėl sunkių reformų po 17 valandų trukusių sekinančių derybų mainais į trejų metų finansinės pagalbos programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas paskelbė apie tą susitarimą savo „Twitter“ žinutėje, žymėjusioje pabaigą šešis mėnesius įtemptoje priešpriešoje tarp A.Cipro vyriausybės, nusistačiusios prieš griežto taupymo politiką, ir kitų euro zonos šalių.

„Euro (zonos) viršūnių susitikimas vienbalsiai pasiekė susitarimą. Viskas parengta ESM (Europos stabilumo mechanizmo) programai #Graikijai su rimtomis reformomis ir finansine pagalba“, – parašė buvęs Lenkijos premjeras, turėdamas omenyje ES fondą, kuris prižiūrės jau trečią Graikijos finansinio gelbėjimo programą nuo 2010 metų.

Kompromisinį susitarimą pavyko priimti po to, kai Atėnams buvo pateiktas ultimatumas sutikti su griežtomis ekonomikos reformomis arba tapti pirmąja šalimi, pašalinta iš ES vieningosios valiutos erdvės.

Graikijos bankai nedirba jau dvi savaites, ir buvo baiminamasi, kad jų lėšos išseks, negavus papildomų pinigų iš Europos centrinio banko (ECB). Tokiu atveju Atėnams būtų tekę pereiti prie savo valiutos ir faktiškai pasitraukti iš euro zonos.

„Šis sprendimas suteikia Graikijai galimybę išvengti socialinių (ir) politinių pasekmių, (kurios grėstų) neigiamos baigties atveju, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją, pasibaigus deryboms. – Esama griežtų sąlygų, kurios turės būti išpildytos.“

„Grexit“ nebegresia

Savo ruožtu Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmės nebeliko.

„Grexit“ (chaotiško šalies pasitraukimo iš euro zonos pavojaus) nebėra“, – sakė J.-C.Junckeris.

Vis dėlto kai kurie lyderiai perspėjo, kad šis susitarimas tėra juodraštis, dar neatlėgus pykčiui dėl Graikijos pozicijos per pastaruosius šešis mėnesius vykusias derybas.

„Europa apsisprendė dėl kelių žemėlapio. Dabar viskas priklausys nuo įgyvendinimo“, – pabrėžė Estijos premjeras Taavi Roivas.

Graikija paprašė suteikti jai finansinę pagalbą, panaudojant ESM lėšas, kai ankstesnė jos gelbėjimo programa baigėsi birželio 30 dieną, o Atėnai pirmąkart per kelerius pastaruosius metus liko be tarptautinio finansinio palaikymo.

Kovojo „iki galo“

Atėnai supykdė skolintojus savo radikaliais veiksmais, įskaitant sprendimą liepos 5-ąją surengti referendumą, kuriame graikai triuškinamai atmetė anksčiau kreditorių siūlytas pagalbos sąlygas.

Išsamios naujojo susitarimo detalės dar nežinomos, bet jos tikriausiai yra dar griežtesnės, negu anksčiau siūlytos Graikijai.

A.Cipras pirmadienį pareiškė, kad jo šalis kovojo „teisingoje kovoje iki pat galo“.

„Prieš mus buvo sudėtingi sprendimai, sunkios dilemos... Prisiėmėme sprendimo atsakomybę, kad užkirstume kelią labiau kraštutinių konservatyvių grupių Europos Sąjungoje radikalesnių siekių įgyvendinimui“, – sakė graikų premjeras.

Jis pridūrė, kad susitarimas užkirto kelią „kraštutinėms priemonėms“ ir leis Graikijai būti savarankiškai, todėl „didžioji dauguma Graikijos žmonių palaikys šias pastangas“.

Ilgas ir sudėtingas kelias

Griežtojo taupymo politikos apologetė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, laikoma įtakingiausia ES lydere, sakė, kad Atėnų skolų krizė išlieka grėsminga, o jos sprendinio sėkmė nėra garantuota.

„Kelias bus ilgas, ir, kaip rodo šiąnakt vykusios derybos, sudėtingas“, – sakė A.Merkel žurnalistams.

Dabar Europos pirmasis žingsnis bus pasiūlyti kelių šalių parlamentams pritarti naujajam susitarimui, nors kai kurioms ES narėms jau įgriso teikti pagalbą Graikijai.

Atėnai taip pat turės skubiai ratifikuoti naujas sunkias reformas iki trečiadienio, sakoma dokumente, dėl kurio A.Cipras susitarė su partneriais euro zonoje.

Pagal susitarimą Atėnai taip pat turėtų patikėti maždaug 50 mlrd. eurų vertės Graikijos valstybinius aktyvus nepriklausomam fondui Liuksemburge, kurio negalėtų kontroliuoti graikų politikai. To fondo pajamos iš valstybinių objektų privatizacijos būtų tiesiogiai skiriamos Graikijos skoloms grąžinti ir šalies bankams rekapitalizuoti.

Numatomos ir kitos priemonės, įskaitant skolintojų „trejeto“ auditorių grąžinimą į Graikiją po to, kai juos iš šalies išsiuntė A.Cipro vyriausybė, taip pat reikalavimas gauti kreditorių pritarimą bet kokiems Atėnų priimamiems teisės aktams, susijusiems su finansinio gelbėjimo programa.

Be to, Atėnai turėtų sutikti vykdyti nepopuliarias darbo rinkos ir pensijų reformas, padidinti pridėtinės vertės ir kitus mokesčius, taip pat vykdyti privatizaciją.

Euro zona sugriežtino toną, kai jos finansų ministrai baigė dvi dienas trukusias įtemptas diskusijas dėl Graikijos pateiktų reformų pasiūlymų, turėjusių patenkinti šalies tarptautinius skolintojus – Europos Komisiją, Europos centrinį banką (ECB) ir TVF.

Graikijos parlamentas tuos planus patvirtino šeštadienį, nors jie buvo panašūs į anksčiau pateiktus skolintojų ir tvirtai atmestus graikų per liepos 5-ąją surengtą prieštaringai vertinamą referendumą.

Vienas graikų vyriausybės pareigūnas anksčiau sakė, kad euro zonos lyderių pasiūlytos sąlygos yra „labai blogos“, išliekant nuogąstavimams, kad jos atims iš Atėnų galimybę kontroliuoti didelę dalį Graikijos finansų.

Skirtingos pozicijos

A.Cipras buvo išrinktas sausį, žadėdamas užbaigti penkerius metus Graikijos vykdytą skausmingo taupymo politiką pagal dvi ankstesnes finansinio gelbėjimo programas.

40 metų graikų lyderio pozicija suteikė įkvėpimo Europos kairiosioms partijoms, kurios sako, kad Briuselio propaguojama griežto taupymo politika nusmukdė ekonomikos augimą ir sukėlė didžiulį nedarbą.

Kita vertus, ši krizė atskleidė įtampą tarp dviejų didžiausių euro zonos galybių: griežto taupymo liniją palaikanti Vokietija šnairavo į Prancūziją, kuri per šią krizę labiau palaikė Graikiją.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pirmadienį gyrė Graikijos premjero „drąsų pasirinkimą“.

„Cipras padarė drąsų pasirinkimą tuo pačiu momentu, kai buvo paprašytas imtis kitų reformų, – sakė F.Hollande'as. – Nors tai ilgai truko, manau, kad Europai ši naktis buvo gera – ir gera diena“, – F.Hollande'as sakė žurnalistams.

F.Hollande'as pridūrė, kad leidimas Graikijai pasitraukti iš 19 narių turinčios euro zonos būtų reiškęs prarasti šalį, kuri yra „mūsų civilizacijos širdyje“.

Tuo tarpu pačioje Graikijoje didėja nerimas dėl jau dvi savaites vykdomų kapitalo kontrolės priemonių: šalies bankai vis dar neveikia, o grynųjų pinigų išėmimas iš bankomatų ribojamas. Baiminamasi, kad šalis gali greitai pristigti maisto ir vaistų.

„Negalim užmigti – visi susirūpinę“, – sakė vienas graikų pensininkas, neramiai sekdamas įvykius už šimtų kilometrų esančiame Briuselyje.

Skolas reikės restruktūrizuoti

Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos.

„Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną. Tikrai skolų naštą galima prilyginti didžiuliam kalnui ir, be abejo, kreditoriai turės spręsti skolų restruktūrizavimą. Galbūt dalinio nurašymo, terminų pailginimo klausimą, nes tik taip Graikija pradės kvėpuoti lengviau ir lengvesnėmis aplinkybėmis vykdyti reformas“, - BNS sakė G.Nausėda.

Anot jo, sudėtinga pasakyti, kaip Graikijai seksis įgyvendinti reformas bei atgaivinti finansų sektorių.

„Ar pavyks apskritai pasiekti ir įgyvendinti tai, ką Graikija yra užsibrėžusi, labai painus klausimas. Vienas dalykas yra priimti įstatymus, kitas dalykas - juos sukontroliuoti šalyje, kurioje ir ankstesniais metais reformos būdavo įgyvendinamos labai sunkiai net tada, kai būdavo politinė valia“, - teigė žinomas analitikas.

Anot jo, vien gerų norų nepakaks: „Tikrai manau, kad klaustukas tebėra riebus ir tikėtis, kad vien gerais norais ir įstatymų priėmimais problema bus išspręsta, reiktų tikėti su atsarga. Gali atsitikti taip, kad tos reformos įklimps į gilų smėlį ir labai sunkiai judėti į priekį. Na, bent jau judesys ta linkme yra padarytas, nes anksčiau nebuvo net šito“.

G.Nausėdos nuomone, siūlomos reformos yra griežtesnės nei siūlyta anksčiau, kadangi nustojus veikti bankams, situacija pablogėjo ir prireikė griežtesnių priemonių.

„Nors detalės neskelbiamos, kiek suprantu, yra ir griežtesnis, ir platesnis, nei buvo svarstomas tas, kuris buvo dar prieš Graikijoje įvykusį referendumą ir tai visiškai nestebina, nes per tas savaites, kol neveikė bankų sistema, Graikijos finansinė padėtis tapo dar apverktinesnė, o taupymo poreikis ir priemonių radikalumo poreikis yra išaugęs, palyginti su birželio pabaiga“, - sakė jis.

Jo nuomone, susitarus Graikijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Europos tarybos vadovams, bus pasiektas susitarimas ir su likusiomis euro zonos valstybėmis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"