TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasiklydę tarp Maskvos ir Tbilisio

2008 09 09 0:00
Vienišas tarp šešėlių: Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy Maskvoje derėjosi su Rusijos vadovu D.Medvedevu.
AFP/Scanpix nuotrauka

Aukščiausio rango Europos Sąjungos (ES) pareigūnai toliau bando tiesti tiltus tarp Maskvos ir Tbilisio. Ar ši misija duos kokių nors rezultatų, vis dar neaišku.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso ir ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana atvyko į Maskvą ir čia su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu aptarė pastarojo meto krizę Gruzijoje. Per susitikimą buvo svarstoma, kaip vykdomi anksčiau pasiekti susitarimai dėl padėties Pietų Osetijoje ir Abchazijoje sureguliavimo.

Pranešama, kad Prancūzijos prezidento vadovaujama delegacija siekia suderinti galutinį Rusijos pajėgų išvedimo iš Gruzijos grafiką. Taip pat tikimasi, jog Kremlius sutiks, kad į konflikto zoną atvyktų ES stebėtojų misija, o ateityje Pietų Osetijos ir Abchazijos klausimas būtų sprendžiamas per tarptautines derybas.

Iš Maskvos ES delegacija išvyko į Gruzijos sostinę Tbilisį. Čia jos laukia susitikimas su šios šalies prezidentu Michailu Saakašviliu.

Pasisvaidymas griežtumu

Oficialus ES pareigūnų vizito tikslas - sutvirtinti trapias paliaubas Kaukaze. Jis buvo surengtas tokiu metu, kai blogėjančius Rusijos ir JAV santykius praėjusį savaitgalį dar kartą pademonstravo sugriežtėjusi abiejų šalių retorika.

JAV viceprezidentas Dickas Cheney šeštadienį apkaltino Rusiją žiaurumu ir siekiu laikytis sovietinio stiliaus - iki šiol George'o W.Busho administracija taip griežtai su Kremliumi dar nebuvo kalbėjusi. Netrukus prezidentas D.Medvedevas paskelbė, kad "Rusija yra valstybė, su kuria nuo šiol reikia skaitytis", ir kad rugpjūčio 8-ąją "pasaulis pasikeitė". Taip bandyta pateisinti Rusijos vienašališkai priimtą sprendimą pripažinti atskilusių Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę. Iki šiol Rusijos pavyzdžiu iš suverenių valstybių pasekė tik Nikaragva.

Sekmadienį į ginčą įsitraukė Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Jis viešai priminė JAV, kad Rusijai per Antrąjį pasaulinį karą pavyko sutriuškinti nacių Vokietiją. J.Lužkovo įsitikinimu, tai turėtų būti rimtas perspėjimas Vašingtonui. "Tegul tai būna griežtas ir tinkamas priminimas tiems, kurie supa Rusiją savo raketomis ir bazėmis", - sakė Maskvos meras.

ES pareigūnai stengiasi laikytis tarpinės pozicijos tarp Rusijos ir JAV, tačiau dažnai sulaukia kaltinimų nuolaidžiavimu agresyviai Maskvos politikai. Daugelis Vakarų Europos valstybių vienu pagrindinių savo prioritetų įvardija ekonominių santykių su Rusija išsaugojimą ir stiprinimą, tik nedaugelis Rytų ir Vidurio Europos šalių, priklausančių ES, taip pat Didžioji Britanija ir Švedija laikosi griežtesnės pozicijos.

Kaip pripažino Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras, 27 nares turinti ES iš tiesų netrokšta konfrontacijos. "Suprantu, kad buvusio sovietinio bloko šalys baiminasi grįžimo prie tam tikro Rusijos imperializmo, - pridūrė jis. - Bet juk žinome ir šaltojo karo kainą. Nekenčiu to termino, tačiau niekas nenori konfrontacijos su Rusija politikos."

Abipusiai kaltinimai

Krizė Pietų Kaukaze išryškėjo rugpjūčio 8-ąją, kai Gruzija, pasaulio dėmesiui nukrypus į Pekino olimpiados atidarymo ceremoniją, pabandė jėga atgauti Maskvos remiamo separatistinio Pietų Osetijos regiono kontrolę.

Gruzinų pajėgoms buvo pavykę trumpam užimti Pietų Osetijos sostinę Cchinvalį, tačiau jos nesugebėjo užkirsti kelio plataus masto Rusijos kariuomenės invazijai. Rusų kariai, įsiveržę iš Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijos, užėmė strategiškai svarbų Gorio miestą bei Počio uostamiestį.

N.Sarkozy į Maskvą ir Tbilisį jau buvo nuvykęs praėjus vos penkioms dienoms nuo konflikto pradžios, ir tarpininkavo per derybas dėl ugnies nutraukimo. Gruzija iki šiol kaltina Rusiją, kad ši nevykdo pasiekto 6 punktų paliaubų susitarimo, visų pirma - neskuba atitraukti karių iš Gruzijos teritorijos. Rusija savo ruožtu ne kartą tvirtino laukianti, kol gruzinų pajėgos sugrįš į nuolatinio dislokavimo vietas.

Užsienio korespondentų teigimu, padėtis netoli Gruzijos ir Pietų Osetijos ribos šiuo metu yra labai sunki, daugelis gruzinų kaimų nušluoti nuo žemės paviršiaus, jų gyventojams, norintiems sugrįžti namo, atvirai grasinama susidorojimu. Kita vertus, vietiniai osetinai taip pat kaltina gruzinus karo nusikaltimais ir tikisi, kad "jie niekada nesugrįš".

B.Kouchneras Rusijos atsisakymą vykdyti įsipareigojimus kiek anksčiau bandė aiškinti gana kurioziškai - esą paliaubų susitarimo tekstas buvo nepakankamai tiksliai išverstas iš prancūzų į rusų kalbą. Taip Rusijai atsirado formalus pretekstas Gruzijos teritorijoje, už Pietų Osetijos ir Abchazijos ribų, kurti vadinamąją "buferinę zoną", nors tam nei Tbilisis, nei ES pareigūnai nepritaria.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"