TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pasitikėjimas grįžta, bet nuosmukis tęsiasi

2009 05 06 0:00
Rygos gatvėse, kaip ir daug kur Europoje, dažnai pamatysi skelbimus "Išnuomojama" - užsidaro parduotuvėlės, klubai, kiti verslai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Komisijos (EK) tyrimas kol kas piešia gana prastą Europos perspektyvą. Ekonomikos atsigavimo terminai neaiškūs, geriausiu atveju kitais metais padėtis tik stabilizuosis. O kol kas milijonai europiečių netenka ir dar neteks darbo.

EK paskelbė, kad balandį, pirmą kartą per beveik dvejus metus, Europos verslo ir vartotojų pasitikėjimas pradėjo didėti. Nepaisant to, daugybė žmonių Europoje dar taps bedarbiais, o nedarbui didėjant ekonominė ir finansų krizė gali virsti socialine krize.

"Mes išgyvename didelę ekonominę bei finansų krizę ir artėjame prie socialinės krizės", - įspėjo euro zonos finansų ministrus vienijančios Eurogrupės vadovas Jeanas Claude'as Junckeras ir paragino darbdavius pirma laiko neatleisti darbuotojų.

EK prognozuoja, kad Europai gresia didžiausias nedarbo lygis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Šiais ir ateinančiais metais darbo neteks 8,5 mln. europiečių. 2010 metais nedarbo lygis euro zonoje sieks 11,5 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) - 10,9 procento. Lietuvos padėtis dar prastesnė - nedarbas šiemet padidės iki 13,8 proc., o kitais metais - iki 15,9 procento.

Optimizmas pamažėle grįžta

Tačiau kitas EK tyrimas ne toks niūrus: balandžio mėnesio apklausa parodė, kad kompanijoms ir pirkėjams visoje ES ir 16 euro zonos šalių grįžta optimizmas. Tiesa, ne į visas sritis. Statybų sektoriuje jis dar mažesnis nei ankstesnį mėnesį, o euro zonos šalyse liūdniau nei visoje ES nusiteikę mažmenininkai.

Atskiras tyrimas tarp gamintojų taip pat parodė didesnį optimizmą pirmą kartą nuo 2008 metų gegužės, tačiau jis vis tiek yra dar labai menkas, nes gamyba ir toliau lėtėja. Pramonininkai teigia, kad jų gamybos pajėgumas smuko 29 proc. visoje ES ir 29,5 proc. euro zonos valstybėse, ir tai žemiausias lygis nuo 1990 metų. Investicijų lygis šiemet turėtų sumažėti visu penktadaliu. Nepaisant to, per ateinančius tris mėnesius pramonė tikisi daugiau naujų užsakymų, nors eksporto perspektyvos kol kas tik blogėja.

Skirtingų verslo sektorių ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis visose 27 ES šalyse balandį pakilo iki 63,9 proc. - nuo 60,4 proc. kovą, o mažesnėje euro zonoje - nuo 64,7 iki 67,2 procento. Tokiose šalyse kaip Italija, Didžioji Britanija, Olandija, Ispanija ir Lenkija ekonominiai žmonių lūkesčiai didesni nei Prancūzijoje ir Vokietijoje.

Iki atsigavimo dar toli

Vis dėlto EK nurodo, kad šie pirmieji optimizmo ženklai dar itin menki, o ekonomikos laukia kur kas didesnis susitraukimas, nei spėta anksčiau. Visoje ES šiemet laukiama 4 proc. kritimo, t. y. 2 proc. didesnio, nei manyta sausį. 2010 metais ES ekonomika turėtų stabilizuotis - tada turėtų būti juntama taupymo ir skatinimo paketų nauda, o ekonomika sumažėti tik 0,1 procento.

Savo prognozėse EK nerašo, kada galėtų atsigauti Lietuvos ekonomika, tik konstatuoja, kad laukiama "smarkaus ir ilgai truksiančio nuosmukio". Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet kris 11 proc., o kitais metais - 4,7 procento. Valstybės finansuose šiemet žiojės 5,4 proc. BVP skylė (jei birželį valdžia neišpildys pažado biudžete dar sutaupyti 2 mlrd. litų), o kitais metais pajamų ir išlaidų skirtumas išaugs iki 8 proc. BVP.

Šios EK prognozės pesimistiškesnės, nei Lietuvos finansų ministerijos, kuri balandį skelbė, kad šiemet ekonomika kris 10,5 proc., kitais metais - 2,6 proc., o 2011-2012 metais jau augs apie 4,3-4,5 procento.

Skola didėja

"Ekonomikos nuosmukis Lietuvoje bus gilesnis ir ilgesnis, nei manyta anksčiau, daugiausia dėl prastėjančios išorės aplinkos. Laukiama, kad pagrindinės Lietuvos prekybos partnerės labai susilpnės. Nors sumažėti turėtų visi Lietuvos vidaus paklausos komponentai, labiausiai kris investicijos - penktadaliu. Anksčiau bumą išgyvenusių investicijų į statybas, kurios daugiausia buvo finansuojamos paskolomis, ypač sumažės. Nuosmukį dar sustiprins fiskaliniai suvaržymai. Privatų vartojimą paveiks mažėjantys pinigai, kurių liks atskaičius išlaidas pragyvenimui, taip pat greitai augantis nedarbas bei riboti kreditai", - rašo EK.

Infliacija Lietuvoje kol kas mažės: šiemet sieks 3,6 proc., o kitais metais bus 0,4 proc. defliacija. (Finansų ministerijos skaičiai kiek kitokie: infliacija bus 5,4 proc., o kitų metų defliacija - 0,7 proc.).

EK perspėja, kad jeigu Lietuva netaupys, jos skolos šiemet pasieks 15,6 proc. BVP, o kitais metais - 30 proc. BVP. EK konstatuoja, kad naujoji valdžia, nors ir padidino mokesčius bei sumažino išlaidas, pirmaisiais šių metų mėnesiais iš mokesčių gavo mažiau pajamų nei tikėtasi.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"