TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paskelbė pirmalaikių rinkimų Ispanijoje datą

2016 05 03 16:26
Reuters/Scanpix nuotrauka

Ispanijos karalius Felipe VI pasirašė dekretą dėl parlamento paleidimo ir naujų rinkimų organizavimo birželio 26 dieną, nes deputatai, išrinkti per aiškaus laimėtojo neiškėlusius rinkimus gruodį, nesugebėjo susitarti dėl naujo premjero.

Karalius atitinkamą dekretą pasirašė antradienį, dalyvaujant parlamento pirmininkui Patxi Lopezui, kai vidurnaktį baigėsi galutinis terminas suformuoti vyriausybę.

Ispanijai pirmą kartą nuo grįžimo prie demokratijos po ilgamečio diktatoriaus generolo Francisco Franco mirties 1975 metais tenka iš naujo rengti rinkimus nesugebėjus suformuoti vyriausybės.

„Tai pirmasis kartas demokratijos laikotarpiu, kai tai vyksta, nes mes negalėjome vykdyti mandato, kurį mums suteikė piliečiai“, – sakė P.Lopezas žurnalistams.

Šaliai šiuo metu vadovauja laikinoji vyriausybė, prie kurios vairo toliau stovi konservatyvios Liaudies partijos lyderis Mariano Rajoy (Marianas Rachojus).

Ispanija į politinę aklavietę pateko po gruodžio 20 dieną vykusių rinkimų, kuriuose politikos naujokės – centro dešinioji partija „Ciudadanos“ (Piliečiai) ir populistinė ultrakairioji partija „Podemos“ – susilpnino ilgalaikį Liaudies partijos ir socialistų dominavimą.

Nė viena iš partijų neužsitikrino pakankamai vietų, kad galėtų viena formuoti vyriausybę, ir nė vienai iš jų nepavyko suburti pakankamai stiprios koalicijos.

Ispanijoje dar nėra dirbusi koalicinė vyriausybę, ir partijų pastangos suformuoti politinį aljansą, kuris turėtų pakankamą palaikymą parlamente, kad galėtų laimėti balsavimą dėl pasitikėjimo ministrų kabinetu, buvo bergždžios.

Kai M.Rajoy Liaudies partija, kuri užėmė pirmą vietą rinkimuose, bet prarado parlamente turėtą daugumą, nesugebėjo užsitikrinti reikalingo palaikymo ir atsisakė mėginimų suformuoti vyriausybę, derybų estafetę perėmė kairiojo sparno partijos.

Karalius formuoti koaliciją pavedė antroje vietoje likusiems socialistams, kurie 350 vietų parlamente iškovojo tik 90 vietų, tačiau ir jų pastangos galiausiai žlugo.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad nauji rinkimai gali neišvesti šalies iš politinės aklavietės, nes prognozuojami panašūs rezultatai.

Analitikai savo ruožtu sako, jog tikėtina, kad po pirmalaikių rinkimų partijos bus labiau linkusios ieškoti kompromiso, nes rinkėjai nekantraus, kad būtų greičiau suformuota vyriausybė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"