TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paskutinis Europos draugas

2010 02 20 0:00
Vis keikusi G.W.Bushą, Europa dabar gali suprasti, kad jis buvo paskutinis jos draugas.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Europa gali greitai suprasti, kad paskutinis jos draugas Baltuosiuose rūmuose buvo prezidentas George'as W.Bushas. Jis stengėsi išlaikyti su Senuoju žemynu draugiškus santykius, teikdamas Europai pirmenybę, palyginti su kitais žemynais, ir noriai dalyvaudavo visuose ES ir JAV viršūnių susitikimuose.

JAV dienraštis "The Wall Street Juornal" padarė tokią išvadą, sužinojęs, kad dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas Barackas Obama atsisakė dalyvauti gegužę Madride vyksiančiame JAV ir Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime. Dienraštis taip pat primena, kad pirmas B.Obamos diplomatinis žingsnis buvo Baltųjų rūmų nusigręžimas nuo britų premjero Gordono Browno, paskui jis atsisakė planų įrengti priešraketinį skydą Lenkijoje ir Čekijoje ir pranešė apie tai tų valstybių vadovams tik paskutinę akimirką.

"Negi po visų šių žingsnių Europa dar nesuprato užuominos", - klausia dienraštis ir priduria, kad nė vienam XX amžiaus antrosios pusės JAV vadovui geri Amerikos ir Europos santykiai nerūpėjo taip mažai kaip B.Obamai.

Tiesa, B.Obamos atsisakymą dalyvauti viršūnių susitikime Madride dar galima pateisinti. Pirmaisiais savo prezidentavimo metais B.Obama dalyvavo dviejuose tokiuose susitikimuose ir jam susidarė įspūdis, kad tai tik pompastiškas renginys. "Amerikos prezidentas turi daug svarbesnių darbų, tačiau kas nors iš Baltųjų rūmų arba Valstybės departamento galėjo apie tai pranešti gražesne forma", - rašo laikraštis.

Kad Europos svarba Jungtinėms Valstijoms vis mažėja, rodo racionalūs apskaičiavimai. Žvelgiant iš Vašingtono, pasaulio galybėmis dabar tampa Brazilija, Kinija, Indija ir kitos Azijos valstybės. "Specialūs santykiai su Jungtine Karalyste ir artimi santykiai su Vidurio Europos valstybėmis tebėra svarbūs Amerikos saugumui, tačiau juos galima puoselėti ir be ES dalyvavimo.

Gal europiečiams ir labai skaudu tai girdėti, nes jie labai džiaugėsi B.Obamos išrinkimu ir negailėjo jam liaupsių, tačiau jau tuomet buvo aišku, kad jie anksčiau ar vėliau praregės. Europa vis manė, kad B.Obama - pirmas šiuolaikinis prezidentas, kuris nori, kad Senasis žemynas būtų lygus partneris valdant pasaulį. "Negalima nepajusti, kad istorija neturi ironijos jausmo", - daro išvadą "The Wall Street Journal".

Amerikiečių spaudai ėmus kritikuoti JAV abejingumą Europai, gelbėti padėtį ėmėsi valstybės sekretorė. Hillary Clinton pirmą kartą prakalbo apie JAV ketinimą daryti įtaką saugumo politikai Europoje. Ji pabrėžė, kad saugumo Europoje kertinis akmuo yra "visų valstybių suverenitetas ir teritorinis vientisumas", o "naujosios demokratijos turi teisę pačios rinktis be bauginimo arba agresijos". H.Clinton priminė, kad NATO įstatų 5 punktas, kuriame kalbama apie sąjungininkų solidarumą, tebegalioja ir jau rengiami planai nenumatytiems atvejams Rytų Europoje ir Baltijos valstybėse. Valstybės sekretorė sakė, kad vienu iš prioritetų naujojoje NATO koncepcijoje turi tapti energetinis saugumas, tačiau pabrėžė, kad Rusija yra "ne priešininkė, o partnerė".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"