TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paslaptingas Izraelio lėktuvų vizitas į Siriją

2013 02 04 6:12
Vaizdai iš Homso byloja apie neregėtai žiaurų karą, kuris Sirijoje trunka jau antrus metus. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Komentuodamas praėjusią savaitę Izraelio surengtą oro smūgį Sirijoje prezidentas Basharas al Assadas pareiškė, kad jis atskleidžia tikruosius Izraelio kėslus - destabilizuoti ir susilpninti jo šalį.

Praėjusį trečiadienį Izraelio lėktuvai bombardavo Siriją. B.al Assadas pagrasino smogti atgal - keistas vadovo pareiškimas, kai jo šalis ir taip jau keturiasdešimt metų formaliai tebekariauja su Izraeliu ir dar yra draskoma pilietinio karo.

Sirijos televizija rodė vaizdus po reido, kurį, Damasko teigimu, Izraelio aviacija surengė prieš karinių tyrimų centrą Džamrajoje, netoli Damasko. Vėliau pasirodė pranešimų, kad į jį atvyko Irano revoliucinės gvardijos karių, tad Izraelio oro smūgis galėjo būti skirtas jiems. Prieš tai JAV pareigūnai teigė, kad Izraelio karo lėktuvai bombardavo sunkvežimių koloną, vežančią raketas į Libaną Izraelio teritorijai apšaudyti. Televizijos rodytuose vaizduose buvo matyti tiek sugriauti pastatai, tiek sunaikintos karinės mašinos. Izraelio gynybos ministras Ehudas Barackas saugumo konferencijoje Vokietijoje pareiškė, kad šis oro smūgis įrodo, jog "tai, ką mes sakome, nėra tušti žodžiai". Jis paaiškino, jog Izraelis nemano, kad Sirijai turėtų būti leista gabenti modernias ginklų sistemas į Libaną.

Kai kuriais duomenimis, B.al Assado valdžia netvirtai kontroliuoja savo arsenalus. Ypatingą rūpestį kelia Sirijos cheminio ginklo saugyklos. Izraelis iki šiol nė karto dar nebuvo apšaudytas cheminiais sviediniais.

Gali būti, kad šis Izraelio antskrydis turėjo ir kitą tikslą - patikrinti Sirijos priešlėktuvinę gynybą. Sirija yra prikimšta Rusijos priešlėktuvinių raketų. Šalies zenitininkų reputacija sustiprėjo, kai pernai jie numušė sieną pažeidusius Turkijos naikintuvus. Tad dabar kariškiai turi pagrindą grįžti prie nuosaikesnių vertinimų.

Diktatūra gimdo savo duobkasius

Sirija yra tipinė pasaulietinė arabų pasaulio diktatūra - nors dabar tai jau yra į praeitį grimztantis valdymo būdas. Per keturis abiejų Assadų valdymo dešimtmečius, vykdant nuoseklią socialinę politiką, Sirijoje gyventojų padaugėjo trigubai, gerokai pakilo jų išsilavinimo lygis. Dabar jauni ir ambicingi sirai nebenori taikytis su korumpuotu ir represyviu režimu.

Kitas reikalas, kad pastarųjų metų patirtis rodo, jog vagių režimus tuose kraštuose paprastai keičia kraugerių valdžia.

Pilietinio karo geografija

Vyriausybės pajėgos kontroliuoja pakrantę, sostinę ir didžiuosius miestus. Pastarųjų kontrolė, tiesa, ginčijama: sukilėlių pajėgos bet kuriuo metu gali susitelkusios užpulti kurį nors kvartalą. Kurdų milicija patruliuoja šalies šiaurės rytuose, ten daugmaž ramu. Sukilėliai užėmė daugelį priemiesčių ir kaimo vietovių šalies centre, bet ten kovojančios šalys beveik visur gali trumpam sukurti vietinę jėgų persvarą. Saugiausia Sirijos pakrantėje, gyvenamoje alavitų ir krikščionių; tiesa, iš ten pranešama apie arabų sunitų žudynių grėsmę.

Dvejus metus trunkančio pilietinio karo aukų skaičių Sirijos žmogaus teisių stebėjimo tarnyba, įsikūrusi Londone, vertina 70 tūkstančių. Ši artima sukilėliams organizacija, tiesa, buvo nutverta meluojant. Pabėgėlių skaičius siekia apie 700 tūkstančių. Maždaug tiek pat žmonių persikėlė į saugesnes vietas šalies viduje.

Artimuosiuose Rytuose statistika yra ne matematikos mokslo, o politikos meno dalis, tad visi šie skaičiai santykiniai. Tikra tik tiek, kad žmonės žūsta, o pabėgėlių yra.

Prezidento gambitas?

Kai kurie analitikai mano, kad B.al Assadas sąmoningai nenaudoja kietesnės karinės jėgos prieš sukilėlius, nes laukia, kad pilietinio karo nuvarginti gyventojai nusigręš nuo sukilėlių ir sutiks priimti jo valdžią. Nuo Vakarų įsikišimo saugomas Rusijos ir Kinijos, turėdamas pakrantėje tvirtą atramą tarp bendratikių alavitų, kontroliuodamas armiją ir didelę dalį humanitarinės paramos skirstymo, jis gali laukti.

Revoliucionieriams paprastai sunkiai sekasi kepti duoną, mokyti vaikus, gydyti žmones. Šiose srityse net žiaurus režimas yra pranašesnis.

Atviras lieka klausimas, ar sukilėlius remiančios užsienio jėgos B.al Assadui to laiko suteiks.

Prezidento šalininkai gali prarasti daugiau

Nors Sirijos prezidentą palaiko, regis, tik gyventojų mažuma, užtat jie palaiko ryžtingai. Jei Sirijos arabų sunitai, sudarantys daugumą, sukilėliams pralaimėjus grįžtų prie ankstesnio gyvenimo režimo, šalies mažumoms pralaimėjimo atveju kyla fizinio išlikimo pavojus.

Sirijos krikščionys prieš akis turi pamokomą savo tikėjimo brolių Irake ir Egipte likimo pavyzdį; alavitai, valdantysis šalies sluoksnis, taip pat yra sutartinai sunitų nekenčiami. Todėl B.al Assadą jie palaikys iki pat galo. Pagal pranešimus, vyriausybės pajėgas sudaro net ir ginkluoti savanorių moterų daliniai.

Rusijos laivyno "kruizas"

Nuo praėjusių metų pabaigos prie Sirijos krantų yra keliolikos vimpelų Rusijos karinė eskadra. Tartuso uoste yra vienintelė Rusijos užsienio laivyno bazė. Keletas tūkstančių jūreivių iš Rusijos Šiaurės, Baltijos, Juodosios jūros laivynų dabar mėgaujasi švelnia Viduržemio žiema.

Laivuose yra ir veiksmams sausumoje pasirengusių jūrų pėstininkų. Kol kas tai - tik moralinė parama B.al Assadui. Įvykiams pasisukus netikėta linkme ši eskadra galės arba ginti daugiausia alavitų gyvenamą šalies pakrantę, arba padėti evakuoti Rusijos piliečius.

Sirijoje gyvenantys rusai - retai spaudoje įvertinamas Kremliaus veiksmų motyvas. Įvairiais skaičiavimais, šalyje gyvena iki 30 tūkst. Rusijos piliečių, daugiausia moterų. Atsižvelgiant į mišrių šeimų vaisingumą, gali tekti evakuoti iki 100 tūkst. žmonių. Palikti juos pilietinio karo žiaurumams Maskvai reikštų prarasti prestižą.

Pavargo gelbėti

Griežta Vakarų pasaulio retorika skirta B.al Assadui kol kas nėra lydima tiesioginio karinio įsikišimo. Gali būti, kad tam trukdo ne tik Rusijos ir Kinijos pozicija, ne tik išteklių stygius, bet ir nuovargis nuo humanitariniais tikslais motyvuotų karinių intervencijų.

Nė vienoje šalyje, kurią Vakarai šį šimtmetį gelbėjo nuo blogio, nėra sukurta geresnė ir teisingesnė valdžia. Nuvertus tironą prasideda visų kova su visais. Europa gauna naujus pabėgėlių srautus ir dažnai pareigą ginkluota ranka palaikyti bent kokią nors tvarką. Tad šiuo metu aiškėja supratimas (kuris buvo trivialus prieš šimtą metų, ne dabar), jog Rytus reikia arba valdyti geležine ranka, arba nesikišti. Kadangi pasaulyje geležinė ranka nebemadinga, lieka tik nesikišti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"