TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paslaptingi Britanijos vaiduoklių traukiniai

2015 07 26 15:00
Britanijoje esanti Berney Arms stotelė buvo įkurta 1844 metais. Wikipedia.org nuotraukos

Tušti, paslaptingi ir beveik niekam nežinomi „vaiduoklių traukiniai“ yra viena iš Didžiosios Britanijos transporto paslapčių ir sunkiai paaiškinamų keistenybių. Jie lekia per šalį šen ir ten, bildėdami tuščiais vagonais, pagal griežtai nustatytus tvarkaraščius. 

Traukinys iš Vakarų Jorkšyro grafystės Lidso miesto geležinkelio stoties į mažą Snaitho miestelį išvyksta tiksliai 17 val. 16 min. kasdien nuo pirmadienio iki šeštadienio, o grįžta du kartus: 7 val.16 min. ir 19 val. 01 min.

Toks intensyvus šio traukinio eismas turėtų reikšti, kad jo vagonai pilni. Bet penktadienį piko valandomis, kai Lidso traukinių stotis - antra judriausia Jungtinėje Karalystėje po Londono – kimšte prikimšta priemiesčių gyventojų, traukinyje į Snaithą sėdi tik keli „vaiduoklių medžiotojai“ – specialiai į šį paslaptingą reisą įsėdę pramogų tuščiuose traukiniuose mėgėjai.

Lidso-Snaitho geležinkelio linija yra viena iš tų, kurias žinovai vadina „vaiduoklių traukiniais“, o Snaitho geležinkelio stotis – viena iš „vaiduoklių stočių“.

Britanijos geležinkelio bilietų pardavimo interneto svetainė TheTrainLine.com perspėja, kad Snaitho stotyje nėra bilietų automatų. Taip pat ten nėra ir bilietų kasų. Kaip ir keleivių. Tik stotelė.

Kaip rašo bbc.com, tai tik viena iš daugelio Britanijos traukinių linijų, kuriomis kasdien dunda tušti vagonai, kai kurie - 1 arba 2 kartus per dieną, kiti - kartą per savaitę.

Snaitho stotis.

Apie kai kurių tokių „vaiduoklių traukinių“ egzistavimą kartais nežino netgi bilietų pardavėjai. Minėtas traukinys į Snaithą pažymėtas Lidso stoties išvykimų lentoje, bet kasoje bilietų pardavėjas nežinojo tokio traukinio maršruto. „Jūs tikriausiai klystate, nėra jokio traukinio į Snaithą“, - sakė jis paprašius bilieto į šį traukinį.

Tai kodėl šie tušti traukiniai važinėja po Britaniją, kai tuo tarpu kiti šios šalies traukiniai visada perpildyti.

Nėra oficialaus apibrėžimo, kas yra „vaiduoklių traukinys“, nors nesunku suprasti, kad jis važinėja tuščias, į jį neparduodami bilietai ir jis tampa nenaudingas geležinkeliui. Taigi ir sakoma, kad tušti jo vagonai „vežioja vaiduoklius“. Tai lyg kažkokia paslaptinga nežinia kam reikalinga paslauga.

Nacionalinio geležinkelių muziejaus Yorke atstovas spaudai nebuvo girdėjęs apie tokius traukinius, todėl paprašytas informacijos apie „vaiduoklių traukinius“, pamanė, kad teks pateikti informaciją apie „apsėstus“ eksponatus muziejaus kolekcijoje ir paranormalius reiškinius geležinkeliuose.

Bet „vaiduoklių traukiniai“ nėra apsėsti – jie „normalūs“, tik tušti ir niekas nežino, kiek tiksliai jų Britanijoje yra iš viso. Britanijos Šiaurinis geležinkelis, kuriuo „vaiduoklių traukinys“ važinėja iš didžiulės Lidso geležinkelio stoties į mažutį Snaithą, oficialiai turi 6 vietines traukinių linijas ir daugiau kaip 2500 reisų kasdien. Bet Transporto departamentas informuoja, kad neturi tikslaus mažųjų vietinių maršrutų sąrašo.

Vis dėlto niekada nereikia manyti, kad esi visiškai niekam nereikalingas – visada kažkur yra kas nors, kas tave myli ir kam esi labai reikalingas.

Lidso stotis.

Interneto svetainėje theghoststationhunters.com (vaiduoklių stočių medžiotojai), kurią redaguoja vietinio geležinkelio fanai Timas Hall-Smithas ir Liza Moralee, pasakojama apie 41 tokią „vaiduoklių traukinių“ stotį. Tai tik tos stotys, kurias ši pora aplankė, nufotografavo ir aprašė. Timas sako, kad peržiūrėdamas vietinių traukinių tvarkaraščius jis suskaičiavo jų daugiau negu 50.

„Vaiduoklių traukinių“ paslaptis vilioja mažą, bet aistringą "vaiduoklių traukinių" medžiotojų bendruomenę, kuri, kaip sako Timas ir Liza, apima visą Žemės rutulį, dalindamiesi informacija internetu per svetaines tokias kaip jų sukurtoji theghoststationhunters.com. T. Hall-Smithas gaudo šiuos „vaiduoklių traukinius“ nuo 1993 metų, ir jau aplankė 41 „vaiduoklių stotį“, L. Moralee - 32. Jie nusifotografuoja kiekvienoje jų ir įkelia nuotraukas į savo svetainę su tiksliais aprašymais, kaip šią nuošalią stotį pasiekti ir ko ten tikėtis.

Švęsti Timo 50-ojo gimtadienio jie buvo nuvykę į Berney Arms traukinių stotį Norfolke. „Tai turbūt viena iš keisčiausių vietų, kuriose esame buvę, - pasakojo jis. – Negali žodžiais apsakyti, kokia atoki ši vieta. Arčiausias kelias - už 3 mylių. Vieninteliai pastatai netoliese - apšiuręs baras ir senas malūnas.“

Jų aistra lankyti šiuos „vaiduoklius“ nėra lengvas malonus pomėgis. Į tokias nuošalias vietas vykstančių traukinių tvarkaraščiai labai nepatogūs, kartais nėra atgalinių reisų arba jie išvyksta prieš saulėtekį. Taigi, kiekviena tokia kelionė į „vaiduoklių stotis“ reiškia ilgą kelią pėsčiomis. Jeigu tokiu traukiniu be jų važiuoja dar kas nors, tai greičiausiai - dar vienas „vaiduoklių traukinių“ gaudytojas.

Žinant, kokie perpildyti Britanijos traukiniai, atrodo keista, kad šie tušti vagonai važinėja bėgiais, o kažkur jų laukia tuščios stotys. Nuo 1995 iki 2012 metų bendras Britanijos keleivinių traukinių nuvažiuotų mylių skaičius padidėjo 91 proc., o visas Jungtinės Karalystės traukinių parkas padidėjo tik 12 proc.

Vis dėlto „vaiduoklių traukiniai“ iš tiesų atlieka savo funkciją ir nėra skirti tik vaiduoklių medžiotojams - jie reikalingi, kad nebūtų uždarytos nuošalios vietinės geležinkelio linijos. Kaip sakė profesorius Colinas Divallas Yorko universitete, „tai nuostolinga paslauga, bet ji reikalinga, nes atsirastų dar daugiau problemų, jeigu kas nors pabandytų tas geležinkelio linijas uždaryti.“

Haltono kreivė.

Daugelis traukinių operatorių nuolat „gainioja“ po Britaniją tuščius traukinius. Pirmiausia, panaikinti ir uždaryti geležinkelio liniją šioje šalyje yra sudėtinga. Reikia atlikti daug brangių transporto srities tyrimų, įvertinti ir išanalizuoti poveikį keleivių srautams, visai ekonomikai ir aplinkosaugai. Toks pasiūlymas pateikiamas Transporto departamentui, tyrimo duomenys ir išvados turi būti skelbiami spaudoje prieš šešis mėnesius iki geležinkelio linijos planuojamo uždarymo. Tada 12 savaičių tęsiasi konsultacijų laikotarpis, per kurį bet kas gali protestuoti dėl tokio pasiūlymo. Kartais surengiami vieši svarstymai, ypač jeigu linijos uždarymas yra ginčytinas. Tada planai pateikiami geležinkelius ir automobilių kelius kuruojančiai ministerijai, kuri ir nusprendžia, ar liniją uždaryti.

Dažnai toks procesas atima daugybę laiko, sugadina kalnus popieriaus ir kainuoja daugiau mokesčių mokėtojų pinigų nei išlaikyti „vaiduoklių traukinio“ liniją.

Yra ir daugiau priežasčių, kodėl „vaiduoklių traukiniai“ važinėja - manoma, kad tos geležinkelio linijos gali būti reikalingos ateityje. Kai tik traukiniai nustoja važiuoti kuria nors linija, jos infrastruktūra labai pablogėja – neprižiūrimi geležinkelio bėgiai greitai užželia žole ir krūmynais, o stotys sugriūva. Atkurti liniją jos prireikus, kainuoja daug brangiau nei minimaliai palaikyti jos tinkamą naudoti būklę. Jau nekalbant apie tai, kiek vėl reikėtų sukurti dokumentų ir sugaišti laiko, kad linija vėl būtų oficialiai atidaryta. Kitaip tariant, pradėti nuo nulio yra kur kas brangiau nei išlaikyti turimą turtą.

Haltono geležinkelio atšaka Šiaurės Vakarų Anglijoje yra vienas tokių pavyzdžių. Daug metų į pusės mylios vingį tarp dviejų intensyvių linijų užsukdavo tik „vaiduoklių traukiniai“. Dabar ja intensyviai laksto traukiniai iš Šiaurės Velso į Liverpulį. Linijai atnaujinti prireikė tik 10,4 milijonų svarų investicijų.

Ekspertai pasakoja, kad uždaryti geležinkelio linijas šiuo metu nusprendžiama ypač retai. Kur kas dažniau naujos linijos atidaromos arba senos riboto naudojimo linijos atnaujinamos ir grąžinamos intensyviai veiklai. Tai gera žinia geležinkelių transporto šalininkams, kurie siūlo traukinius naudoti intensyviau ir efektyviau.

Bet „vaiduoklių traukiniams“ kyla pavojus išnykti. Tada Tomis ir Liza netektų viso gyvenimo aistros ieškoti „vaiduoklių“.

„Vaiduoklių traukiniai“ gali būti lyg biurokratų pagirios. Tai gali būti fiskalinis galvos skausmas ir išteklių švaistymas. Tačiau tai ir Britanijos geležinkelių istorijos dalis, ir reikalinga transporto infrastruktūra, ir kažkieno aistringas pomėgis, teikiantis daug džiaugsmo grupei žmonių, kurie myli šį paslaptingą pasaulį, panašų į Alisos stebuklų šalį.

Parengė Rokas ČERNIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"