TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pastorius iš Rytų Vokietijos taps prezidentu

2012 02 21 8:20

Joachimui Gauckui antras kartas nemelavo - buvusį Rytų Vokietijos disidentą parėmė visos didžiosios Vokietijos partijos ir kanclerė, todėl nėra jokių kliūčių išrinkti jį naujuoju Vokietijos prezidentu.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad remia J.Gaucką, pastorių ir buvusios Rytų Vokietijos žmogaus teisių aktyvistą, kaip naująjį šalies prezidentą. Jo kandidatūrą pasiūlė opoziciniai socialdemokratai ir žalieji, kai praėjusį penktadienį dėl įtarimų korupcija atsistatydino ankstesnis Vokietijos prezidentas Christianas Wulffas. Būtent pastarąjį kanclerė parėmė 2010 metais, pasisakiusi prieš J.Gaucko kandidatūrą. Tačiau tuomet, neatsižvelgiant į tvirtą A.Merkel paramą, Ch.Wulffas, buvęs Žemutinės Saksonijos krikščionių demokratų premjeras, buvo išrinktas tik per trečią balsavimą - tai buvo nesklandi pradžia prezidentavimo, kuris, kaip pasirodė, buvo pasmerktas nesėkmei.

Visoms pagrindinėms partijoms pritarus J.Gaucko kandidatūrai jo išrinkimas kitą mėnesį parlamente, matyt, tebus formalumas. Vokietijos prezidento pareigos yra labiau reprezentacinės.

72 metų J.Gauckas yra gerai žinomas Rytų Vokietijos disidentas, jam po Berlyno sienos griūties buvo patikėta vadovauti perimtam komunistų slaptosios policijos "Stasi" archyvui.

A.Merkel, kuri, kaip ir J.Gauckas, augo komunistinėje Rytų Vokietijoje ir yra protestantė, šį populiarų pastorių pavadino "tikru demokratijos mokytoju", padėjusiu šaliai po susivienijimo 1990 metais tapti viena valstybe. "Šis žmogus gali suteikti svarbų impulsą mūsų laikų ir ateities iššūkiams", - sakė ji po vėlų sekmadienį jos biure Berlyno centre įvykusio susitikimo su centro dešiniųjų vyriausybės ir opozicijos atstovais.

J.Gaucką iškėlė pagrindinės opozicinės jėgos, tik kraštutinių kairiųjų "Kairė" ("Die Linke"), kuriai priklauso keli buvę Rytų Vokietijos komunistai, sakė, kad jo nepalaikys, kai kovo mėnesį bus balsuojama. Konservatoriai iš pradžių nenorėjo paremti J.Gaucko, nes laikė jį žmogumi, neturinčiu autoriteto, ir politine dovanėle opozicijai, bet galiausiai viršų paėmė jų troškimas užbaigti jiems nepalankų reikalą. J.Gaucko pergalė dabar atrodo užtikrinta, o tai reiškia, kad du svarbiausius šalies politinius postus užims žmonės iš buvusios Rytų Vokietijos.

Aiškiai sujaudintas J.Gauckas, kuris, daugumos vokiečių nuomone, gali atkurti pasitikėjimą prezidento institucija po virtinės Ch.Wulffo skandalų, sakė, kad jaučiasi labai pagerbtas šios nominacijos. Jis teigė esąs pamalonintas, kad būdamas žmogus, "gimęs per baisų karą ir 50 metų gyvenęs diktatūros sąlygomis, šiandien gali būti pašauktas tapti valstybės vadovu". Dabar jis norįs padėti atkurti vokiečių "tikėjimą savo pačių stiprybe" euro zonos krizės akivaizdoje. Jokiai partijai nepriklausantis J.Gauckas drauge prisipažino, kad buvo priblokštas ir sutrikęs, jog antrą kartą per dvejus metus tapo "politinio futbolo kamuoliu". "Viskas gerai, kas gerai baigiasi", - atsakydamas jam pajuokavo socialdemokratų lyderis Sigmaras Gabrielis.

J.Gauckas, gimęs 1940 metų sausį šiaurės rytuose esančiame Rostoko mieste, komunistinėje Rytų Vokietijoje, tapo liuteronų pastoriumi ir santykine bažnyčioms suteikta laisve naudojosi tam, kad gintų žmogaus teises. J.Gauckas buvo taikios revoliucijos, 1989-aisiais padėjusios nuversti Berlyno sieną, vienas lyderių, o 1990-2000 metais dirbdamas "Stasi" archyvo vadovu pelnė pagarbą už tai, kad sėkmingai derino tiesos ir susitaikymo tikslus. 2010 metais, kai pirmą kartą siekė valstybės vadovo posto, "Bild" įspūdingo stoto ir nuolat besišypsantį J.Gaucką pavadino "širdžių prezidentu". Šis dienraštis nemažai prisidėjo prie dabartinio Ch.Wulffo nušalinimo.

Ch.Wulffą, kuris buvo jau antrasis prezidentas A.Merkel vadovavimo metais, nuo gruodžio atakavo negatyvi informacija žiniasklaidoje - pirmiausia dėl jo ryšių su turtingais verslininkais tuo metu, kai jis dar buvo Žemutinės Saksonijos lyderis. Jis atsistatydino, kai prokurorai ėmėsi veiksmų jo teisinei neliečiamybei panaikinti. Įtariama, kad Ch.Wulffas pasinaudojo draugo paslaugomis, iš jo žmonos paėmęs pusės milijono eurų paskolą.

BBC, AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"