TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paviešintos ES galimybės dėl „trečiosios pakopos“ sankcijų

2014 07 24 12:20
businessrevieweurope.eu nuotrauka

Dar prieš Malaizijos keleivinio lėktuvo katastrofą Rytų Ukrainoje Europos Sąjungos valstybės jau svarstė galimybę blogiausiu atveju įvesti rusiškos naftos ir dujų importo draudimą, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys EUobserver.

Balandžio pabaigoje Europos Komisijos parengtame dokumente, kurio pavadinimas - „Galimo ribojančių priemonių Rusijos atžvilgiu poveikio ES ir jos valstybių narių ekonomikai įvertinimas“, apibrėžiamos vadinamosios trečiosios pakopos sankcijos. EUobserver gautoje dokumento ištraukoje, kurią sudaro du puslapiai, aprašomos trys galimybės.

Mažas intensyvumas

Pirmajame - „mažo intensyvumo“ - scenarijuje numatyti septyni žingsniai: rusiškų „prabangos prekių (deimantų, tauriųjų metalų, kailių, degtinės ir ikrų)“ importo suvaržymai; suvaržymai „tam tikriems (...) tarpiniams produktams ir perdirbtoms prekėms (trąšoms, chemikalams, padangoms, laivams)“, bet ne „plieno gaminiams arba branduolinių reaktorių dalims“; suvaržymai „ginklų importui ir eksportui“; išvardytų pramonės sektorių „eksporto kreditavimo“ ribojimai.

Taip pat numatyta: įtraukti į „juodąjį sąrašą“ daugiau fizinių asmenų iš Rusijos ir kai kurias Rusijos įmones; nutraukti ES dotacijas rusiškiems projektams; sustabdyti Europos investicijų banko paskolų teikimą.

Dėl pastarųjų trijų priemonių ES šalys sutarė praėjusią savaitę, dar prieš MH17 reisu skridusio Malaizijos oro linijų lėktuvo katastrofą. Diplomatai jas pavadino „2,9 pakopos“ sankcijomis.

Į „juodąjį sąrašą“ papildomai įtrauktų asmenų pavardės turėtų būti oficialiai paskelbtos mėnesio gale.

Vidutinis intensyvumas

„Vidutinio intensyvumo“ scenarijus numato dar aštuonis žingsnius: visų tarpinių produktų ir perdirbtų prekių importo draudimas; „visų dvejopos paskirties technologijų ir ginklų importo/eksporto draudimas“; „juodojo sąrašo“ išplėtimas įtraukiant į jį daugiau fizinių asmenų; „prekybos, investicijų ir susijusių finansinių operacijų“ suvaržymai; suvaržymai „laisvam kapitalo judėjimui“; suvaržymai „pervežimams jūrų ir kelių transportu (ne oro transportu); Rusijos investicijų/įsigijimų energetikos sektoriuje sustabdymas“; „anglies importo draudimas (elektrai nebūtų taikomas); „bet kokio bendradarbiavimo nutraukimas“.

Prancūzijos planai pagal su Rusija pasirašytą kontraktą spalį perduoti jai „Mistral“ klasės jūrų desanto laivą sulaukė didžiulio dėmesio, tačiau „dvejopos paskirties“ prekių eksporto draudimas gali sukelti dar daugiau problemų.

Rusijos reikalų specialistas Igoris Sutiaginas iš Karališkojo junginių tarnybų instituto (RUSI) Londone sakė, kad Prancūzija gamina pabūklų taikiklius rusiškiems tankams T-90, tuo tarpu firmos „Thales“ bei EADS gamina dalis rusiškiems žvalgybos palydovams.

Pasak savaitraščio "Jane's Defence Weekly", Prancūzija taip pat parduoda elektroninę įrangą rusiškiems naikintuvams MiG ir „elektrines bei optines infraraudonųjų spindulių“ technologijas, naudojamas stebėjimo ir nutaikymo sistemose rusiškuose tankuose bei sraigtasparniuose.

Dar prieš Malaizijos lėktuvo katastrofą ES smogė Rusijos energetikos sektoriaus investicijoms, priversdama Bulgariją sustabdyti darbus dujotiekio „South Stream“ projekte.

Po lėktuvo katastrofos, šį antradienį, ES pagrasino imtis ribojančių priemonių, nukreiptų prieš „kapitalo rinkas, gynybos sritį, dvejopos paskirties prekes ir jautrias technologijas, įskaitant naudojamas energetikos sektoriuje“, jei Rusija nesiliaus destabilizuoti situacijos Ukrainoje ir trukdys tarptautiniams ekspertams, tiriantiems Malaizijos lėktuvo katastrofą, dirbti savo darbą.

Didelis Intensyvumas

„Didelio intensyvumo“ scenarijuje numatyti penki žingsniai: „kapitalo rinkos suvaržymai“; „naujų investicijų Rusijoje draudimas“; „griežtas ES reguliacinių normų taikymas rusiškam turtui ES įmonėse“; „dujų ir naftos importo draudimas“.

JAV duomenimis, ES perka 84 proc. Rusijos eksportuojamos naftos ir 76 proc. eksportuojamų dujų. Nesunku apskaičiuoti, kad dėl ES importo draudimo Rusijos metinis biudžetas, kurį sudaro 420 mln. JAV dolerių, netektų 300 mlrd. dolerių.

Turint galvoje, kad didžiosios ES valstybės, tarp jų Vokietija, Italija ir Lenkija, iš Rusijos gauna mažiausiai trečdalį joms reikalingų dujų, toks draudimas neabejotinai sukrėstų Senojo žemyno ekonomiką.

Europos Komisijos dokumente teigiama, kad ES pareigūnai atliko makroekonominį tikėtinų padarinių kiekvienai valstybei narei įvertinimą. Rezultatai buvo nusiųsti visoms sostinėms.

Nuo balandžio, kai buvo parengtas šis dokumentas, tikriausiai daug kas pasikeitė.

Dokumente pažymima, kad pasiūlymai dėl sankcijų „testuojami“ atsižvelgiant į šalių narių atsiliepimus, todėl tekstas, kuriame išvardytos priemonės, „nuolat atviras pakeitimams“.

Visgi, kaip rašo „Euobserver“, velnias slypi detalėse.

Kai Vašingtonas praėjusią savaitę paskelbė ekonomines sankcijas Rusijai, jis įvedė prekybos draudimą ir lėšų įšaldymą aštuonioms Rusijos ginklų įmonėms.

Tačiau prieš keturias Rusijos energetikos įmones ir bankus jis ėmėsi švelnesnių priemonių, uždrausdamas tik ilgalaikės skolos vertybinių popierių (90 dienų ir ilgiau) platinimą šioms įmonėms.

ES pareigūnai EUobserver sakė, kad kai kurios svarstomos galimybės dėl ginklų embargo apimtų tik naujas eksporto licencijas, todėl neužkirstų kelio Prancūzijai parduoti Rusijai „Mistral“.

Vakarams įvedus sankcijas, nukreiptas prieš finansų ir energetikos sektorius, Rusija taptų valstybe parijumi ir šia prasme atsidurtų kažkur tarp Šiaurės Korėjos ir Irano.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viliasi Neprisijungusių šalių judėjimo narių paramos.

Tačiau turint galvoje, kad tarp lėktuvo katastrofos Ukrainoje aukų yra Indonezijos, Malaizijos ir Filipinų piliečių, tikėtina, kad Azija bus mažiau linkusi tiesti jam raudoną kilimą.

Savo ruožtu Ukrainos diplomatinė atstovybė prie ES pirmadienį Bendrijos Europos išorės veiksmų tarnybai atsiuntė laišką, kuriame, be kita ko, pateikiama idėjų, kaip politiškai dar smarkiau įgelti Rusijai.

Pasak laiško, Italija turėtų atšaukti kvietimą V.Putinui į spalį Milane numatytą Azijos ir Europos šalių viršūnių susitikimą.

Be to, ES turėtų paraginti Australiją, kuri taip pat neteko savo piliečių per Malaizijos lėktuvo katastrofą Ukrainoje, atšaukti kvietimą V.Putinui dalyvauti Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikime, kuris turėtų vykti lapkritį.

Laiške pažymima, kad savavališkai nepriklausomybę nuo Ukrainos paskelbusios vadinamosios Donecko liaudies respublika ir Luhansko liaudies respublika turėtų būti įtrauktos ES į „teroristinių organizacijų“ sąrašą.

Jame taip pat raginama „persvarstyti Rusijos teisę 2018-aisiais rengti pasaulio futbolo čempionatą“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"