TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pavojingi ryšiai: Lenkijos medikai korumpuojami jau universitete

2013 05 16 17:22
AFP/Scanpix nuotrauka

Apie bendradarbiavimą su farmacijos pramonės įmonėmis gydytojai kalbėti vengia. Niekas juo nesigiria, bet niekas ir nesmerkia, rašo Lenkijos dienraštis „Dziennik Gazeta Prawna“.

Visos bendradarbiavimo formos turėtų būti viešos. Farmacijos pramonės vadovai tikina, kad nuo 2016 metų pacientai galės patikrinti, su kuriomis įmonėmis ir kokiu būdu jų gydytojas bendradarbiauja. Pareigą viešinti tokią informaciją nustatė organizacija, vienijanti Europos vaistų gamintojus. Pagal po trejų metų įsigaliosiantį jos nutarimą, įmonės privalės viešai skelbti visų gydytojų, kurių dalyvavimą paskaitose, seminaruose ar konferencijose jos finansavo, pavardes.

Tikrovė nėra rožinė

„Dziennik Gazeta Prawna“ paklausė kelių Lenkijos gydytojų apie paplitusias medikų korumpavimo formas.

„Kai noriu vykti į medikų kongresą, kreipiuosi į įmonę, su kuria palaikau gerus santykius, kad sumokėtų už mano dalyvavimą“, - pasakoja vienas specialistas, dirbantis didelėje Varšuvos klinikoje. Kad nekiltų juridinių nesklandumų, įmonė oficialiai jam sumoka už darbuotojų mokymus. „Išsiunčiu jiems mokymų medžiagą, bet iš tikrųjų jokių mokymų nebūna“, - sako gydytojas. Skambinti tos įmonės atstovams jis nesivaržo, nes „vertina“ jos gaminamus vaistus ir noriai išrašo juos pacientams.

Kitas populiarus metodas – vadinamosios „stebėjimo“ ar „anketų“ programos. Jų mechanizmas toks: gydytojai gauna anketas, kuriose turi žymėti, kaip pacientų organizmas reaguoja į vienos ar kitos rūšies vaistus. Už kiekvieną užpildytą anketą jiems sumokama po keliasdešimt zlotų. Anketose jie nurodo duomenis apie paciento amžių, sveikatos būklę, ligas. Paciento pavardė nenurodoma. „Vienu mostu gali užpildyti 20 tokių anketų ir taip užsidirbti 1000 zlotų (825 litus)“, - pasakoja vienas medikas.

Susitarimas aiškus: anketų duomenys įmonių nedomina, bet jos reikalauja, kad gydytojas pardavinėtų konkrečius jų vaistus. „Aš taip nesielgiu, nes manau, kad tai korupcija, bet kolegos ligoninėje vykdo po kelis tokius „tyrimus“ vienu metu“, - pasakoja medikas. Anot jo, niekas tuo labai nesigiria, bet niekas labai ir nesigėdija.

Farmacijos pramonės atstovai taip pat „remia“ vaistinių darbuotojus, kad gautų prieigą prie išrašytų receptų. Tokiu būdu jie gali patikrinti, kurie gydytojai su jais „sąžiningai“ bendradarbiauja. „Visi žino, kad „anketų programos“ yra visiška fikcija. Ir vis tik jose dalyvauja daugybė gydytojų“, - pasakoja vienas Varšuvos psichiatras.

Pradeda nuo studentų

Panašiu atveju susidomėjo prokurorai. Kilo įtarimų, kad gydytojai imdavo paslėptus kyšius iš vieno farmacijos koncerno. Vienas koncerno darbuotojas Lodzėje pranešė prokurorams, kad dėl to gali kilti pavojus pacientų sveikatai. Jis liudijo, kad koncerno darbuotojams liepta „aktyvuoti“ gydytojus, kad šie išrašinėtų daugiau receptų konkretiems vaistams. Gydytojai už tai gaudavo 500 zlotų (412 litų) atlyginimą. Oficialiai – už „pacientų mokymus“.

„Koncernai apmoko jau medicinos studentus. Tačiau tada jie propaguoja ne konkrečius vaistus, o mąstymo būdą“, - piktinasi psichiatras. Pavyzdžiui, apie schizofreniją ten sakoma, kad tai nepagydoma liga, kaip diabetas: galima su ja gyventi, bet reikia visą gyvenimą gydyti vaistais. „O iš tikrųjų trečdalį schizofrenijos atvejų išgydomi, ir daugiausia ne vaistų, o terapijos pagalba“, - pasakoja specialistas.

Kita sritis, kurioje gausu pažeidimų – klinikiniai tyrimai. Kelis tokius tyrimus vykdantis gydytojas gali uždirbti keliasdešimt tūkstančių. Kartais ištisų klinikų skyrių darbas organizuojamas taip, kad tokiems tyrimams būtų priimta kuo daugiau pacientų. „Į kitus ligonius rimtai nežiūrima“, - pasakoja viena gydytoja. Vienas kardiologas tikina, kad gydytojai aštriai konkuruoja dėl to, kas galės užsiimti tokiu darbu.

Ryšys reikalingas

Glaudžių ryšių tarp medikų ir farmacijos pramonės šalininkai pristato savo kontrargumentus.

„Ryšys su įmonėmis yra reikalingas. Be klinikinių tyrimų nebūtų kuriami nauji vaistai“, - dienraščiui „Dziennik Gazeta Prawna“ sako Pawelas Sztwiertnia, vienos asociacijos, vienijančios inovacijas kuriančias įmones, direktorius. Lenkijos Aukštųjų gydytojų rūmų vicepirmininkas Romualdas Krajewskis pabrėžia, kad tikriausiai pasitaiko atvejų, kai nesilaikoma etikos reikalavimų, tačiau jų esą – mažuma.

Veiksmų imasi ir sveikatos apsaugos ministerija. Rengiami teisės aktai, pagal kuriuos gydytojai būtų įpareigoti pranešti apie farmacijos įmonių finansavimą išvykoms į kongresus, paskaitas ar privačių kabinetų įrangai. Tuomet tiek ministerija, tiek patys pacientai galėtų spręsti, ar vienas ar kitas gydytojas nepatenka į interesų konfliktą.

JAV – milijardinės baudos

Pernai farmacijos koncernas Pfizer, pasirašęs taikos sutartį su JAV Vertybinių popierių ir biržų komisija ir Teisingumo departamentu, sumokėjo 60 mln. dolerių (161 mln. litų) dydžio baudą už korupcines praktikas Vidurio Europoje bei Kinijoje. 2003-2004 metais koncernas surengė dešimt „edukacinių savaitgalių“ Austrijos ir Slovakijos kurortuose 920 Čekijos medikų. Šios šalies gydytojai taip pat turėjo galimybę aplankyti Australiją – jiems organizuotos išvykos į ten esančią koncerno gamyklą.

Bulgarijoje koncerno atstovai tardavosi su gydytojais dėl konkrečių vaistų kiekių, kuriuos jie turėjo išrašyti mainais į dalyvavimą ekskursijose. Kinijoje sukurta savotiška gydytojų lojalumo programa. Už šio gamintojo vaistų išrašymą jie gaudavo taškų. 1997-2003 metais į vienoje Kroatijos vyriausybės komisijoje dirbančio mediko sąskaitą Austrijos banke kas mėnesį buvo pervedama po 1200 JAV dolerių (dabartiniu kursu – 3220 litų). Šios šalies gydymo įstaigų vadovai gaudavo tam tikrą procentą nuo joje išrašytų Pfizer vaistų vertės. Panašiai buvo ir Rusijoje, kur gydymo įstaigos gaudavo 5 proc. užsakytų koncerno vaistų vertės.

Kur kas blogiau JAV Teisingumo departamentas patraktavo kitą farmacijos milžinę GlaxoSmithKline. Jai teks sumokėti 3 mlrd. JAV dolerių (8 mlrd. litų) baudą. Koncernas siųsdavo amerikiečių psichiatrus į konferencijas, vykusias penkių žvaigždučių viešbučiuose. Jiems buvo mokama po 2500 dolerių (6700 litų) už pranešimą, be to, konferencijų metu jie nardė, žvejojo ir žaidė golfą. Vienam gydytojui, turinčiam savo radijo laidą, iš viso buvo sumokėta 275 tūkst. dolerių (740 tūkst. litų) už vaistų propagavimą eteryje. Kitam, populiarinusiam vaistą medikų konferencijose, sumokėta 1,5 mln. dolerių (4 mln. litų). Koncerno atstovai regionuose tokiam medikų papirkinėjimui per metus disponuodavo 600 tūkst. dolerių (1,6 mln. litų) biudžetais.

Nerimą kelia ir 2007 metais žurnale „New England Journal of Medicine” publikuoti tyrimo rezultatai. Tyrimo duomenimis, 94 proc. gydytojų palaiko ryšius su farmacijos pramone. Dauguma atvejų apsiriboja smulkiomis „dovanėlėmis“: vakarienėmis restoranuose ar vaistų mėginėliais. Tačiau daugiau kaip trečdalis gydytojų prisipažino, kad farmacijos įmonės grąžino jiems studijų išlaidas, o 28 proc. gaudavo atlygį už konsultavimą, pranešimus konferencijose ar pacientų atranką tyrimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"