TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

PEGADA - vokiečiai prieš Vakarų amerikanizaciją

2015 02 11 6:00
Judėjimo PEGADA nariai skelbia esą nepatenkinti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel nuolaidžiavimu Jungtinėms Valstijoms. facebook.com nuotrauka

Europoje plinta antiislamiškas Dresdene gimęs judėjimas PEGIDA. Dabar Vokietijoje vis dažniau diskutuojama apie kitą visuomeninę iniciatyvą PEGADA - "Europiečiai patriotai prieš Vakarų amerikanizaciją".

Praėjusio mėnesio pabaigoje apie tūkstantį vokiečių susirinko prie rytinės Tiuringijos žemės sostinės Erfurto traukinių stoties. Skanduotėmis ir plakatais jie įspėjo tautiečius apie galimus pavojus, nutraukus ryšius su Rusija, trečiąjį pasaulinį karą ir "teroristinę valstybę" - Jungtines Valstijas. Minioje buvo matyti ir Rusijos bei Izraelio vėliavų. Šiuos aktyvistus, kaip ir antiislamiško judėjimo PEGIDA šalininkus, pasitiko grupė oponentų - apie 600 proamerikietiškų vokiečių. Policija pranešė, kad šie mėgino veržtis pro barikadas - demonstracija tikrai nebuvo taiki. Sužeisti trys žmonės, o vėliau policijai pateikti šeši skundai dėl užpuolimo.

Suformavo "Islamo valstybę"

Atrodo, kad šiuo susibūrimu pasinaudojo ir priešiškų jausmų JAV nejaučiantys vokiečiai. Erfurto policijos atstovas Dominique'as Schuh pasakojo, kad tarp raginančiųjų amerikiečius "keliauti namo" buvo ir aktyvistų, kovojančių už gyvūnų teises bei prieš karą Ukrainoje.

Judėjimą PEGADA įkūrė Vokietijoje gyvenantis prancūzas Stephane'as Simonas. Aktyvistas sako, kad jis ir jo sekėjai pavargo nuo nuolatinių kalbų apie Vokietijos islamizaciją, kuri yra tik JAV ir NATO diktato pasekmė.

Kol kas feisbuke šis judėjimas turi apie 27 tūkst. sekėjų ir visuomenėje kelia daug mažiau diskusijų bei nerimo nei Vokietijos judėjimas PEGIDA, jį palaiko daugiau nei 160 tūkst. interneto vartotojų. Savo puslapyje PEGADA kaltina JAV siekiant dėl Ukrainos pradėti trečiąjį pasaulinį karą, kad galėtų pasipelnyti iš ginklų gamybos ir taip atgaivinti savo ekonomiką. Čia galima rasti ir teorijų, kad amerikiečiai padėjo suformuoti radikalią musulmonų grupuotę "Islamo valstybė", kovojančią Irake bei Sirijoje.

Erfurte susirinkę demonstrantai ragino amerikiečius "keliauti namo" ir įspėjo apie gresianti pasaulinį karą./blogspot.com nuotrauka

Istorijos žaizdos

Kol kas judėjimą PEGADA galima būtų laikyti tik santykinai nepavojingų chuliganų grupele, ieškančia, kaip išlieti savo nepasitenkinimą Vokietijos politika. Tačiau antiamerikietiškos nuotaikos šalyje nėra naujiena, ypač anksčiau buvusiuose sovietiniuose rytuose. Vokiečių istorikas Heinrichas Augustas Winkleris "The Economist" žurnalistams aiškino, kad dar ir šiandien šioje šalies dalyje akivaizdžios šaltojo karo pasekmės - priešiškumas amerikiečiams ir simpatijos Rusijai.

Politikoje šią kryptį daugiausia išlaikė radikli partija "Die Linke" ("Kairė"), kurią įkūrė buvę Rytų Vokietijos komunistai. Švelnesnės formos ji būdinga ir žaliesiems. Tačiau pastaruoju metu politologai pažymi, kad priešiškumas JAV persimetė ir į dešiniųjų stovyklą. Jauna kraštutinių dešiniųjų partija AfD, iš pradžių siekusi sugrąžinti markes, vėliau savo ideologiją nukreipė ir prieš imigrantus, ir prieš amerikiečius.

Antrojo pasaulinio karo žaizdos Vokietijos visuomenėje, žinoma, paliko savo žymes, tačiau ne tokie seni įvykiai taip pat veikia gyventojus. Vokiečius ypač papiktino praėjusiais metais paaiškėjęs faktas, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra klausėsi tūkstančių šalies gyventojų, įskaitant ir kanclerės Angelos Merkel, pokalbių telefonu. Naujausias visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog mažiau nei pusė vokiečių Jungtines Valstijas laiko patikima partnere, o dauguma mano, kad Berlyno vaidmuo Ukrainos konflikte naudingas ne jų, o amerikiečių interesams.

"The Economist" įspėja, kad toks priešiškumas gali kliudyti sudaryti transatlantinę prekybos sutartį tarp JAV ir Europos Sąjungos. Jai pritaria visų Bendrijos šalių gyventojai, tačiau ši parama (apie 39 proc.) yra menkiausia būtent Vokietijoje ir Austrijoje.

dw.de, "The Economist", nbcnews.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"