TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pelė, galėjusi nužudyti plikomis rankomis

2011 08 13 0:00
Taip Baltoji pelė atrodė gyvenimui einant į pabaigą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Londone karo veteranų slaugos namuose mirė viena geriausių XX amžiaus šnipių Nancy Wake, pelniusi Baltosios pelės pravardę. Nors ji nebuvo tokia žinoma kaip Mata Hari, bet nuveikė daug daugiau. Gestapas už jos galvą buvo pažadėjęs 5 mln. frankų.

N.Wake turėjo nuostabų gebėjimą išlikti nesusekta Antrojo pasaulinio karo metais. Nors atsirasdavo ir norinčiųjų gauti 5 mln. Judo frankų, gražuolė šnipė kaskart išsprūsdavo iš Trečiojo reicho slaptosios policijos spąstų. Užtat ji išgelbėjo tūkstančius sąjungininkų karių ir net vyriausiąjį britų karinės aviacijos maršalą serą Lewisą Hodgesą. Be to, ji suvaidino svarbiausią vaidmenį rengiant sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje operaciją "D Day" ir vienu metu vadovavo 7000 maki (t. y. Prancūzijos partizanų), todėl ji pelnytai laikoma tikra didvyre. "Nancy atstodavo penkis vyrus, nors buvo nepaprastai moteriška", - sakė vienas jos bendražygių Henri Tardivat. N.Wake kodinis slapyvardis buvo Baltoji pelė.

N.Wake gimė Naujojoje Zelandijoje, tačiau sulaukusi 16-os persikėlė į Australiją ir Sidnėjuje pradėjo dirbti slauge. Paskui nutarė pamatyti pasaulio ir atvyko į Europą, kur 1940 metais ištekėjo už turtingo prancūzo pramonininko Henri Fioccos. Pamačiusi, kaip naciai elgiasi su žydais, ji prisiekė kovoti su Hitleriu. Nancy buvo drąsi, išradinga, gudri, siekianti tikslo ir labai moteriška. "Nancy galėjo plikomis rankomis nužudyti vokiečių sargybinį", - pasakojo jos draugė Sony d'Artois.

Ištekėjusi už H.Fioccos Nancy svaigo nuo gyvenimo Paryžiuje ir naujų pažinčių. Tačiau kai vokiečiai okupavo Prancūziją, jie abu įsitraukė į pasipriešinimo judėjimą. N.Wake tapo jo kurjere, vėliau - diversante ir šnipe. Trejus metus ji sėkmingai rasdavo būdų, kaip evakuoti tūkstančius sąjungininkų karių, tačiau 1943 metais buvo priversta sprukti į Ispaniją, o paskui - ir į Angliją. Tik po karo Nancy sužinojo, kad jos vyras buvo suimtas, kankintas ir nužudytas. Tačiau savo žmonos jis neišdavė.

Anglijoje išklausiusi diversijų rengimo kursą, 1944 metų vasario 29 dieną Baltoji pelė vėl buvo permesta į Prancūziją, kur rengė sąjungininkų kariuomenės išsilaipinimą Europoje. Viena paskutinių jos operacijų - netikėtas gestapo skyriaus užpuolimas Monliusone. Tris dienas ji perdavinėjo sąjungininkams svarbius kodus ir SS kareivių dislokacijos vietas. "Mano nuomone, geras vokietis yra negyvas vokietis, kuo labiau negyvas, tuo geriau. Man gaila, kad nenužudžiau jų dar daugiau, - vėliau viename interviu pasakė N.Wake. Prieš mirtį ji paprašė, kad būtent Monliusone būtų išbarstyti jos pelenai.

Tarp daugybės valstybinių apdovanojimų, kuriuos pelnė N.Wake, yra Garbės legiono ordinas, trys Prancūzijos ir Belgijos karo kryžiai, Amerikos laisvės medalis ir Jungtinės Karalystės šv. Jurgio medalis. 2004 metais jai pagaliau buvo įteiktas ir Australijos ordinas, nes šios šalies vyriausybė manė, kad jei Nancy gimusi Naujojoje Zelandijoje ir niekada netarnavo Australijos kariuomenėje, "verčiau laimės pasiieško ten, kur jai nešykštėta apdovanojimų". 2001 metais įpykusi Nancy paliko Australiją. Šios šalies apdovanojimas jai buvo įteiktas tik po 60 metų. Kaip kompensaciją už tokį delsimą Australijos valdžia mokėjo už N.Wake išlaikymą veteranų slaugos namuose Ričmonde.

Į Australiją N.Wake buvo sugrįžusi, vos tik pasibaigė karas, ir bandė daryti politinę karjerą. 1951 metais ji antrą kartą ištekėjo už britų karinių pajėgų piloto Johno Forwardo. Su juo gyveno 46 metus, iki pat vyro mirties.

Vėl atsidūrusi Londone N.Wake apsigyveno Pikadilyje ir kasdien užsukdavo į netoliese esantį barą išmesti taurelės džino su toniku. Bare visuomet jai būdavo rezervuota vieta. Kai 2003 metais ją ištiko širdies priepuolis, buvusi šnipė persikėlė gyventi į prašmatnius atsargos veteranų slaugos namus prie Temzės. Daugybė jos draugų iš įvairių šalių apmokėdavo sąskaitas. Ji nuolat buvo kviečiama viešai papasakoti apie savo pavojų kupiną gyvenimą karo metais, tačiau niekada nesutikdavo. Užtat iki paskutinių gyvenimo dienų ji neatsisakydavo vakarėlių, nes mėgdavo išgerti ir pasikalbėti su senais draugais.

Baltoji pelė mirė rugpjūčio 7 dieną ligoninėje, į kurią buvo paguldyta dėl krūtinės ląstos infekcijos. Rugpjūčio 30-ąją jai būtų sukakę 99 metai.

Vaikų N.Wake neturėjo, tačiau prieš mirtį ji kreipėsi į Australijos jaunimą prašydama gerbti tėvus ir motinas, branginti šeimą ir nemeluoti nei sau, nei kitiems, nes "laimės neatneša nei vagystės, nei narkotikai, nei alkoholis". "Nėra prasmės aukoti gyvenimą tokiems užsiėmimams. Didžiausią malonumą pajunti matydamas aplink save saugų ir laimingą pasaulį", - parašė ji.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"