TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Penkeri kruvini metai

2008 03 20 0:00
Smurtas Irake tebėra kasdienybė: kovo 13 dieną per sprogimą Bagdade žuvo 7 žmonės, mažiausiai 20 buvo sužeisti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Praėjo penkeri metai nuo JAV vadovaujamos invazijos į Iraką: diktatorius Saddamas Husseinas negyvas, Bagdade dirba išrinkta vyriausybė, bet irakiečius ir toliau alina smurtas, politinė aklavietė, ekonominės bėdos ir pažeminimas dėl okupacijos.

Saddamo Husseino režimą nuversti pakako vos 3 savaičių operacijos, kurią JAV prezidentas George'as W.Bushas, 2003 metų kovą ant Bagdado krintant pirmosioms bomboms, paskelbė kampanija Irakui nuginkluoti ir "jo žmonėms išvaduoti". Tačiau nekenčiamos S.Husseino slaptosios policijos baimę pakeitė naujas siaubas - išpuoliai ir sunitų bei šiitų tarpusavio smurtas tebėra kasdienis reiškinys Irake.

Nors smurto mastas pastaraisiais mėnesiais sumažėjo, JAV pajėgų Irake vadas generolas Davidas Petraeusas sako, jog ir JAV, ir Irako vyriausybės pripažįsta, kad šalies vadovai nepadarė pažangos spręsdami savo politinius nesutarimus. Ekspertai nurodo, kad pasiekti karinę pergalę lengva, bet politinę - kur kas sunkiau.

Smurto sumažėjo

Per penkerius metus nuo JAV operacijos "Šokas ir siaubas" pradžios smurtas pareikalavo dešimčių ar net šimtų tūkstančių irakiečių gyvybių, žuvo 3988 amerikiečių ir 302 sąjungininkų kariai, sužeisti 29 395 JAV kariai. Nepaisant greitos pergalės 2003-iaisiais, dabar JAV kariai kasdien susiduria su apšaudymu raketomis, pakelės bombomis ir mirtininkų išpuoliais, taip pat "Al Qaedos" kovotojais, ypač Irako šiaurėje.

JAV pajėgų padidinimas, dėl kurio maždaug metus karių skaičius buvo didesnis kaip 160 tūkst., akivaizdžiai svarbus slopinant smurtą. Kitas veiksnys - amerikiečių programa, pagal kurią vyrams, tarp jų ir buvusiems sukilėliams, mokama, kad jie stotų į vietos gynybos grupes, vadinamas Pabudimo grupėmis. Dar viena smurto sumažėjimo priežastis - radikalaus šiitų dvasininko Moqtados al Sadro įsakymai galingai jo grupuotei "Mahdi armijai" sustabdyti savo veiklą. Praėjusį mėnesį šiitų premjeras Nuri al Maliki gyrėsi, kad "nacionalinis irakiečių susitaikymas pavyko" ir pilietinio karo šmėkla nuvyta.

Valdžia neveiksminga

Kitose srityse pažanga kankinamai lėta. Ekonomika, labiausiai po saugumo rūpinti irakiečiams, visiškai žlugusi, nedarbas siekia 25-50 procentų. Daugiausia pajamų šalis gauna už naftą. Nors Irako pareigūnai sako, kad per dieną išgaunama 2,9 mln. barelių - daugiau nei prieš karą, analitikai mano, kad tikrasis skaičius - maždaug 2,2 milijono. Nepaisant statybų projektų, iki galo neatkurtas ir vandens bei elektros tiekimas.

Vyriausybės raginimus grįžti ir padėti atstatyti šalį pabėgėliai daugiausia ignoruoja. Iš gretomų Jordanijos ir Sirijos grįžo mažiau nei 50 tūkst. iš daugiau kaip 2 mln. pabėgėlių. Piliečiai nepasitiki vyriausybe ir neveikliomis institucijomis. Irako parlamentas, kuriame dominuoja šiitų ir kurdų partijų aljansas, nedaug nuveikė, kad priimtų svarbius įstatymus, jo darbą paralyžiuoja tik siaurų interesų siekiančios partijos. Nuo praėjusių metų dirba maždaug 25 iš beveik 40 reikalingų ministrų. Pernai JAV ambasada Bagdade užregistravo didelį korupcijos visais vyriausybės lygiais mastą ir suabejojo premjero N.al Maliki administracijos noru pažaboti negarbingą praktiką.

Dolerių prireikė daugiau

Nįvardijant didelių žmonių nuostolių, JAV šis karas jau kainavo daugiau kaip 400 mlrd. dolerių (877 mlrd. litų) ir yra brangiausias konfliktas per visą istoriją - kur kas brangesnis, nei kas nors iš pradžių galėjo įsivaizduoti. Pasitikėjimas amerikiečiais Artimuosiuose Rytuose pakirstas, Irano įtaka padidėjo, o naftos kaina pakilo iki rekordinių aukštumų, neigiamai paveikdama pasaulinę ekonomiką.

Pasitikdamas invazijos penkmetį prezidentas G.W.Bushas debatus dėl konflikto vadina suprantamais, tačiau atkakliai tvirtina, jog S.Husseino nušalinimas nuo valdžios buvo teisingas žingsnis, o amerikiečių tolesnis buvimas Irake būtinas. "Tai kova, kurią Amerika gali ir privalo laimėti", - vakar Pentagone pareiškė jis.

Irako karo oponentai penktąsias įsiveržimo metines planavo pažymėti JAV miestuose demonstracijomis, sėdimaisiais streikais ir kitokiais protestais.

Naujausios apklausos rodo, jog daugiau kaip du trečdaliai irakiečių nori, kad JAV vadovaujamos pajėgos būtų išvestos, 40 proc. mano, jog Vašingtonas turėtų vaidinti didesnį vaidmenį atstatant Iraką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"