TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Penkeri metai po Fukušimos avarijos

2016 03 12 6:00
Japonai visoje šalyje prisiminė prieš penkerius metus žuvusius tautiečius. Reuters/Scanpix nuotrauka

Pastarosiomis dienomis Japonija prisimena prieš penkerius metus įvykusią katastrofą. Tuomet dėl ypač stipraus žemės drebėjimo šiaurės rytų pakrantėje kilo cunamis, pražudęs ar pradanginęs apie 18,5 tūkst. žmonių ir sukėlęs didžiausią per ketvirtį šimtmečio branduolinę krizę.

Penktadienį imperatorius Akihito, imperatorienė Michiko, premjeras Shinzo Abe ir kiti Tokijuje vykusios nacionalinės ceremonijos dalyviai nulenkė galvas pagerbdami katastrofos aukas. Ceremonija prasidėjo 14 val. 46 min. vietos laiku – būtent tą akimirką, kai 2011 metų kovo 11-ąją Ramiojo vandenyno dugną supurtė 9 balų žemės drebėjimas. Požeminiai smūgiai sukėlė milžinišką bangą, nušlavusią ištisas gyvenvietes. Pasaulį apskriejo vaizdai, kuriuose matyti, kaip panikos apimti gyventojai bėga į aukštesnes vietas, o vandens srautai miestų gatvėse neša automobilius ir laivus.

Cunamis taip pat sugadino Fukušimos 1-osios atominės elektrinės aušinimo sistemas, todėl vėliau išsilydė jų šerdys, o į aplinką pasklido didelis kiekis radioaktyviųjų teršalų. Ši branduolinė krizė buvo pavojingiausia po Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais, kai kurie jos paveikti Japonijos regionai iki šiol netinkami gyventi žmonėms.

Padėtis Fukušimos prefektūroje, kur po dujų sprogimų atominės jėgainės blokuose radioaktyviosios medžiagos pasklido po aplinkinius kaimus ir pateko į vandenyną, tebėra sunki. Dėl avarijos dešimtys tūkstančių gyventojų turėjo paliko namus, ūkius ir žvejybos laivus. Vienu metu net diskutuota, kad reikės evakuoti sostinę, kurioje gyvena 30 mln. žmonių.

Pamokų neišmoko

Specialistams pavyko išjungti sugedusius reaktorius. Vėliau darbininkų brigados buvo pasiųstos deaktyvuoti užterštų namų ir gatvių bei nukasti viršutinį grunto sluoksnį. Uždarytos jėgainės operatorė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pripažįsta, kad iki šiol pasiekė tik nedidelę pažangą. Fukušimos reaktorių demontavimo procesas labai sudėtingas ir gali užtrukti 40 ar daugiau metų.

Po šios katastrofos didelė dalis japonų ėmė neigiamai vertinti branduolinę energetiką, todėl buvo išjungti visi šalies atominiai reaktoriai. Tačiau Sh. Abe vadovaujama vyriausybė ir energetikos įmonės stengiasi, kad jėgainės vėl pradėtų veikti, nors tam priešinasi visuomenė ir kyla tam tikrų teisinių kliūčių. Šią savaitę teismas nurodė uždaryti du reaktorius, kurie anksčiau buvo pripažinti kaip atitinkantys sugriežtintus saugos standartus.

Fukušimos krizė privertė ir taip išteklių stokojančią Japoniją deginti brangų iškastinį kurą, nes išjungus atomines jėgaines ėmė trūkti energijos. Fukušimos katastrofos metinių išvakarės Sh. Abe tvirtino, kad Japonija negali apsieiti be branduolinės energijos. Premjeras ir kiti politikos bei verslo lyderiai dažnai lankosi nelaimės ištiktame regione ir vis žada atstatyti sugriautą infrastruktūrą.

Svarbiausiais veiksniais, nulėmusiais Fukušimos branduolinę avariją, daugelis laiko aplaidumą ir privačių bei viešų interesų painiojimą. Ekspertai perspėja, jog tai tebėra didelė problema Japonijoje, ir primena, kad šaliai gali smogti kitas žemės drebėjimas ir cunamis, prieš kurį 2011 metų katastrofa greičiausiai nublanktų. Nors pareigūnai tikina neleisiantys pasikartoti tokiai krizei, kai kurie kritikai teigia, jog Tokijo noras vėl įjungti atominius reaktorius įrodo, kad tragedijos pamokos nėra išmoktos. Daugelis taip pat kelia klausimą, ar Japonija padarė viską, kad pašalintų kai kurias esmines tos krizės priežastis: per didelį pasitikėjimą nacionaline katastrofų padarinių likvidavimo sistema ir pernelyg glaudžius politikų, biurokratų bei branduolinės pramonės ryšius.

Perdėtas pasitikėjimas

Oficialiose ataskaitose dėl katastrofos kaltinama Fukušimos elektrinę valdanti bendrovė TEPCO. Jos buvusiems trims vadovams iškelta baudžiamoji byla. Fukušimos avarija įvardyta kaip „žmogaus sukeltas“ incidentas. Reaguojant į tai Japonijoje įkurta nepriklausoma branduolinės energetikos priežiūros institucija, taip pat pakeista ankstesnė tvarka, kai Pramonės ministerija kontroliavo priežiūros įstaigą ir buvo atsakinga už branduolinės energetikos plėtrą. Verslo lyderiai kritikuoja naująją instituciją dėl pernelyg lėtai priimamų sprendimų, susijusių su reaktorių įjungimu. Tuo metu Pramonės ministerijos biurokratai planuoja, kad 2030 metais branduolinės jėgainės gamins apie 20 proc. šalies elektros energijos.

Teismo laukiantys buvę TEPCO vadovai ginasi sakydami, jog negalėjo numatyti milžiniškų bangų, kurios smogė Japonijos šiaurės rytinei pakrantei. Vis dėlto net Fukušimos elektrinę valdanti bendrovė dabar pripažįsta, kad šios katastrofos mastą iš dalies lėmė perdėtas pasitikėjimas saugumo priemonėmis. „Laikėmės išankstinio nusistatymo, kad elektrinė saugi... ir nesugebėjome savęs paklausti, ką darytume, jei įvyktų tai, kas pranoksta mūsų vaizduotę“, – kalbėjo TEPCO atstovas Yuichi Okamura.

Po avarijos į saugumą žiūrima rimčiau. Kai kurie pokyčiai aiškiai matyti: daugelis cunamio nuniokotų gyvenviečių perkeliamos į aukštesnes vietas, palei krantus statomos nuo potvynių saugančios aukštos sienos. Atominėse jėgainėse taip pat imtasi papildomų priemonių pažeidžiamiems reaktoriams apsaugoti. Bendruomenės irgi jau parengė naujus evakuacijos planus. Priimti nauji įstatymai turėtų paspartinti Tokijo atsaką katastrofos atveju.

Japoniją kasmet supurto apie 20 proc. pasaulyje užfiksuojamų stipriausių žemės drebėjimų. Pastaruoju metu regiono seisminis aktyvumas dar labiau padidėjo. Visa tai kelia nuogąstavimų, kad anksčiau ar vėliau šaliai gali smogti naujas stiprus cunamis.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"