TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Penki mitai apie jaunimo nedarbą Europoje

2013 06 03 6:00
Nors ir kaip skaičiuotum, daug jaunų žmonių iš tiesų neranda darbo. AFP/Scanpix nuotraukos

Vokietija ir Prancūzija parengė didžiulės apimties planą, kaip sukurti Europos Sąjungoje darbo vietų jaunimui, nes Senajame žemyne  23,2 proc. 15-24 metų žmonių negali rasti darbo.

Tokie jaunimo nedarbo skaičiai iš tiesų gąsdina. Graikijoje nedarbas padidėjo iki 57,9 proc., Ispanijoje - iki 55,2 proc., o visoje ES nuo 2010-ųjų jaunimo nedarbas sudaro 21,1 procento. "Šiems jauniems žmonėms atsakymą reikia duoti jau dabar", - pasakė Vokietijos darbo ministrė Ursula van der Leyen gegužės 28 dieną Paryžiuje susitikusi su kolega iš Prancūzijos.

Tuomet buvo pristatytas ir prancūzų, ir vokiečių parengtas planas jaunimo nedarbui mažinti, kuriame numatyta skirti 6. mlrd. eurų mažoms ir vidutinėms įmonėms, kad jos būtų suinteresuotos įdarbinti jaunus žmones.

Už atlanto šis europiečių planas sutiktas gana skeptiškai. Amerikiečiai nemano, kad padėtis Europoje iš tiesų tokia bloga ir kad Europos lyderiai siūlo gerą sprendimą jaunimo nedarbui mažinti. Verslo žurnalas "Bloomberg Businessweek" net parašė apie 5 Europoje įsivyravusius mitus.

Pirmas mitas - beveik 1 iš 4 jaunų žmonių ieško darbo, bet jo neranda.

Jungtinėse Valstijose bedarbiais vadinami tik tie, kurie jau yra įsitraukę į darbo rinką. Tad 15-24 metų jaunuoliai, kurie mokosi arba lanko įvairius kvalifikacinius kursus, nevadinami ieškančiaisiais darbo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija taip pat skelbia, kad Bendrijoje tik 12,6 proc. 15-24 metų gyventojų nei dirba, nei mokosi ir toli gražu ne visi jų ieško darbo.

Realistiškiau padėtį vertina ir ES statistikos agentūra Eurostatas. Jos paskelbtoje jaunimo nedarbo suvestinėje kalbama tik apie tuos, kurie iš tiesų ieško darbo, bet jo neranda. Eurostatas teigia, kad tokių yra tik 9,7 proc., o tai daug mažiau nei plačiai paplitusi nuomonė, jog Europoje darbo neturi 23,2 proc. jaunų žmonių.

Antras mitas - kilus krizei Europoje jaunimo nedarbas išaugo

Nors per pastaruosius trejus metus Europoje bedarbių daugėjo, nedarbas sumažėjo Vokietijoje, Austrijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Vokiečiams tai pavyko pasiekti parengus jaunimo nedarbo mažinimo planą, ir dabar šioje šalyje darbo neturi tik 4.1 proc. jaunų žmonių. Be to, Vokietija skelbia, kad turi 30 tūkst. laisvų darbo vietų jaunimo mokymo programose.

Trečias mitas - jaunimui sunkiausia įsidarbinti pirmą kartą

Iš tiesų jaunimui lengviau susirasti laikiną darbą, arba jauni žmonės priimami dirbti ne visą darbo dieną. "Jauni darbuotojai, kaip ir visi kiti, susiduria su labai opia problema - atlyginimai nekyla, o kainos auga. Žmonės nori dirbti ilgiau, bet darbdaviai jiems to nesiūlo", - teigė jaunimo nedarbą tyrinėjantis Škotijoje esančio Stirlingo universiteto ekonomistas Davidas N.F.Bellas. Pagaliau radęs darbą jaunuolis atsistoja ant paties žemiausio būsimos karjeros laiptelio. Tyrimai rodo, kad kuo ilgiau jis ant jo lieka, tuo labiau mažėja ateities perspektyvos.

Ketvirtas mitas - tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių jaunuolių nedarbas mažesnis

Tam tikrais atvejais tai tiesa. Pavyzdžiui, Ispanijoje 39,4 proc. 25-34 metų žmonių yra baigę universitetus - tai vienas didžiausių rodiklių Europoje. Graikijoje tokių taip pat daug - 30,9 proc., tačiau Vokietijoje tik 25,3 proc. jaunų žmonių turi aukštąjį išsilavinimą. Užuot raginusi jaunus žmones stoti į universitetus, Vokietija rūpinasi, kad jie gautų nuolatinį darbą. Todėl kai kurias laisvas vietas universitetuose užima prancūzai, nors jų šalyje ir taip net 42,8 proc. jaunų žmonių yra baigę aukštąsias mokyklas (tai didžiausias skaičius Europoje), darbo jie neranda. "Vokietijoje išsilavinimas nelaikomas tokiu prestižiniu dalyku kaip Prancūzijoje, Ispanijoje ar kitose šalyse, Vokietijoje svarbiausia susirasti gerai mokamą darbą", - aiškino su Prancūzija besiribojančios Saro žemės premjerė Annegret Kramp-Karrenbauer.

Penktas mitas - tikslinės programos - geriausia priemonė jaunimo nedarbui mažinti

Tikslinės programos dažnai neduoda jokios naudos. Pradedant nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio, kiekviena Prancūzijos vyriausybė kuria ambicingus planus jaunimo nedarbui mažinti. 2009 metais prezidentas Francois Sarkozy sakė, kad vyriausybė skirs 1,3 mlrd. eurų darbdaviams sumažintų mokesčių pavidalu, jei šie priims į darbą jaunus žmonės. Prezidentas Francois Hollande'as, kuris dabar yra vienas iš visos ES jaunimo nedarbo mažinimo programos iniciatorių, prieš tai buvo paskelbęs, kad sukurs 150 tūkst. darbo vietų jaunimui, tačiau iš tiesų nieko nepadarė, o jaunimo nedarbas tik augo.

Tokios plačios iniciatyvos neturi jokios prasmės. Net suteikus garantiją įmonėms, kad jos galės mokėti mažesnius mokesčius ir lengviau gaus paskolas, šios nėra linkusios įdarbinti daugiau žmonių, jei nesiplečia. O būtent taip dabar yra visame recesijos apimtame žemyne. Be to, Prancūzija nesprendžia verslo konkurencingumo problemos. Valstybė suteikia savo piliečiams plačias socialines garantijas, todėl darbo jėgos sąnaudos Prancūzijoje 20 proc. didesnės nei Vokietijoje.

***

Vis dėlto reikia pripažinti, kad Bendrijoje jaunimo nedarbas iš tiesų yra rimta problema. Šiuo metu beveik 6 mln. jaunų europiečių neturi darbo, tačiau kuriami mitai tikrai nepadės išspręsti šios problemos.

"Bloomberg Businessweek", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"