TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Penkios tezės Lietuvai ir Lenkijai

2013 04 03 6:04
Pagerinti abiejų valstybių santykius nori D.Grybauskaitė ir B.Komorowskis. /AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien susikaupė daug neišspręstų Lietuvos ir Lenkijos santykių problemų bei įsisenėjusių skaudulių. Ką reikėtų daryti, kad to neliktų, portale geopolitika.lt bando atsakyti Viktoras Denisenka.

Problemos žinomos: tai ir pavardžių rašymas, ir dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės, ir vienodas lietuvių kalbos egzaminas dvyliktokams, prieš kurį sukilo lenkiškos mokyklos. Šias pretenzijas Lietuvai reiškia Lenkija. Savo ruožtu Lietuva susirūpinusi antilietuviškais vandalų išpuoliais prieš kultūros objektus Lenkijoje, aštrėja ir Lenkijoje uždaromų lietuviškų mokyklų klausimas. Pasiguosti galima bent tuo, kad nors įtampa tarp dviejų valstybių neslūgsta, ji jau ir nebeauga.

Dar ne taip seniai Lietuvos ir Lenkijos santykiai laikyti pavyzdiniais. Santykių atšalimą galima sieti su valdžios pasikeitimu ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Dėmesys Lenkijai, kaip "artimiausiai kaimynei", ėmė silpnėti, kai 2009 metais prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Ji pakeitė iki tol vyravusius užsienio politikos prioritetus, t. y. vertybinę politiką pakeitė pragmatine. Buvo nutraukti per Valdo Adamkaus prezidentavimą susiformavę "ypatingi santykiai" tiek su Lenkija, tiek su Gruzija.

Dar svarbesniu veiksniu tapo netikėta Lecho Kaczynskio žūtis sudužus lėktuvui prie Smolensko. Prieš pat šią tragediją Lenkijos prezidentas lankėsi Lietuvoje - tuomet kaip tik buvo svarstomas įstatymas, turėjęs leisti rašyti lenkiškus vardus ir pavardes Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentuose originalo kalba. Tačiau įstatymo projektas buvo atmestas, L.Kaczynskis po kelių dienų žuvo, o Lenkijoje į valdžią taip pat atėję pragmatinės politikos šalininkai peržiūrėjo savo tarptautinių santykių prioritetus Lietuvos nenaudai.

Šiandien jau galima kalbėti apie bandymus normalizuoti Lietuvos ir Lenkijos santykius. Pirmiausia reikėtų išskirti Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašymą už Lietuvos valdžios nelankstumą lenkų tautinės bendrijos atžvilgiu. Nors už tai jis sulaukė aštrios prezidentės D. Grybauskaitės kritikos, Lietuva parodė gerą valią siekdama atkurti gerus ir draugiškus ryšius su Lenkija.

Kitokią taktiką pasirinko Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Duodamas interviu Latvijos savaitraščiui "Ir" jis kalbėjo apie "pagerėjusią situaciją" tarp abiejų valstybių teigdamas, kad Lenkija draugiškai ištiesė Lietuvai ranką, ir čia pat ragino Lietuvą apsispręsti, ką pasirinkti energetikos srityje: ar gamtinių dujų jungtį su Lenkija, ar statyti savo suskystintų gamtinių dujų terminalą, nes "abu projektai neatsipirks". Daug kas tai suprato kaip mėginimą spausti Lietuvą, o tai nepanašu į geranorišką partnerystę.

Vis dėlto esminės Lietuvos ir Lenkijos santykių problemos glūdi viešosios diplomatijos plotmėje (neteko girdėti, jog santykių atšalimas darytų didesnę įtaką kitu lygmeniu, pavyzdžiui, Europos Sąjungos lygmeniu ar pan.), o kad jos netaptų aštresnės, reikia siekti, jog santykiai grįžtų į geros ir patikimos kaimynystės plotmę. Manau, toliau išvardytos penkios tezės galėtų tapti pagrindu Lietuvos ir Lenkijos santykiams normalizuoti.

1. Susitaikymas su bendra praeitimi

Praeities nesutarimai meta šešėlį ir dabartiniams šalių santykiams. Daug kas priklauso nuo sugebėjimo susigyventi su tais šešėliais. Egzistuojant realioms nūdienos problemoms konfliktinis diskursas dažnai būna papildomas ir praeities skriaudomis bei nesutarimais. Kol praeitis bus vertinama kaip atvira žaizda, tol bus sunku kalbėti ir apie dabarties bei ateities perspektyvas. Prisiminkime, kad kartą abi šalys jau parodė pavyzdinį sutarimą išbraukdamos iš politinės darbotvarkės Vilniaus okupacijos klausimą.

Galima pritarti minčiai, kad šiandien labai trūksta Czeslawo Miloszo lygio asmenybių, sugebančių taip kalbėti apie bendrą abiejų modernių valstybių praeitį, kaip tai darė šis iškilus Nobelio premijos laureatas, vadinęs save "paskutiniu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu" ir nemažą dalį savo kūrybos skyręs bandymui perprasti šios Europos dalies kultūros ir istorijos ypatybes.

2.Ekonominis ir energetinis bendradarbiavimas

Vargu ar kas nors galės laimėti šioje srityje bandydamas traukti antklodę į savo pusę. R.Sikorskio pareiškimas, kad Lietuva turi pasirinkti arba gamtinių dujų jungtį su Lenkiją, arba suskystintų gamtinių dujų terminalą, rodo pragmatinį požiūrį, tačiau pasaulyje, kur energetika tampa ne tik ekonominio, bet ir saugumo iššūkio dalimi, tiesioginio atsipirkimo klausimas ne visada turi būti esminis.

Žinoma, čia yra už ką papriekaištauti ir Lietuvai, kuri kol kas neparodė, jog sugeba tiksliai ir atsakingai vykdyti svarbius ne tik nacionalinius, bet ir regioninius energetinius projektus. Šioje srityje Lietuva aiškiai pralaimi, nes strateginiai prioritetai tiesiog skęsta politiniuose žaidimuose. Lietuvai nerodant tinkamo užsispyrimo ir ryžto R.Sikorskis gali sakyti: "Mes vis dar nesame gavę įtikinamo pasiūlymo, kuriuo remdamiesi galėtume atlikti reikalingus skaičiavimus."

Taip pat reikėtų kalbėti apie visų galimų bendradarbiavimo krypčių stiprinimą - intensyvius kultūrinius mainus, abiejų valstybių mokslininkų bendradarbiavimą, verslo sąveikos skatinimą ir pan.

3. Regioninis bendradarbiavimas

Nors šis lygmuo šiandieninėje Europoje labai svarbus, regionalizacija dar nėra tinkamai išnaudojama ES mastu. Bendriją neretai galima apibūdinti kaip didelę, bet nelabai lanksčią ir biurokratizuotą organizaciją, tad jos narių vienijimasis į interesų grupes, kad tam tikrais klausimais galima būtų kalbėti "vienu balsu", yra natūralus ir suprantamas procesas. Dauguma Baltijos šalių problemų ir baimių gali būti visai nesuprantamos Vakarų Europos šalims, tačiau gali būti gerai žinomos Lenkijai.

Tačiau tai liečia ne vien Lietuvos ir Lenkijos santykius. Lenkija, turėdama rimtų ambicijų ES (jos ypač išryškėjo pastaruoju metu), pagrindine ir artimiausia partnere mato ne mažą Lietuvą, o kitą kaimynę - Europoje pirmuoju smuiku griežiančią Vokietiją. Įtikinti Lenkiją jungtis į stiprų regioninį projektą su Baltijos ir (gal) Skandinavijos šalimis nebūtų lengva, bet tai nereiškia, kad neverta bandyti.

4. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

Faktiškai tai galėtų būti grįžimas prie dar neseniai vyravusių vertybinės politikos principų. Lietuva ir Lenkija turi unikalią patirtį kelyje į ES ir NATO. Jos perdavimas visoms suinteresuotoms valstybėms galėtų tapti Lietuvą bei Lenkiją vienijančiu veiksniu, nes dalyvavimas bendruose projektuose skatina labiau vertinti partnerius ir geriau vienas kitą pažinti. Tad būtina aktyvi Lietuvos ir Lenkijos pozicija vykdant ES Rytų partnerystės programą. Čia yra ir kitas bendras interesas - stabili ir demokratiška Rytų Europa reikštų galimybę ir Lietuvai, ir Lenkijai plėtoti ne tik politinius, bet ir ekonominius santykius.

5. Komunikacijos veiksnys

Šiandien Lenkijos tema Lietuvos informacinėje erdvėje, kaip ir Lietuvos tema Lenkijos informacinėje erdvėje, aktualizuojama tik tarpusavio nesutarimų kontekste. Mes iš tiesų mažai žinome vieni apie kitus, arba, kitaip sakant, mažai kas Varšuvoje žino, kuo iš tiesų gyvena Vilnius, ir mažai kas Vilniuje numano, kuo šiandien gyvena Varšuva (vėl tai nėra specifinė Lietuvos ir Lenkijos santykių problema, - lygiai taip pat mažai kas Lietuvoje gaudosi Latvijos ar Estijos politiniame gyvenime, gal kiek daugiau žinome apie Rusiją, Baltarusiją ir JAV).

Geras tarpusavio komunikavimas padėtų išspręsti daug nesutarimų, o informacinė erdvė, kurioje būtų akcentuojamos ne tik problemos, bet ir geroji patirtis, pagerintų abiejų šalių santykius ir skatintų tarpusavio supratimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"