TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pensijų fondas – Norvegijos aukso puodas

2013 10 21 6:00
Po nuostabiu Norvegijos kraštovaizdžiu slypi šalį turtinantys naftos ir dujų klodai. Hillhaus.com nuotrauka

Kol dauguma Europos valstybių nesėkmingai bando mažinti išlaidas, Norvegijos ekonomika išgyvena aukso amžių. Šalis klesti, nes protingai investuoja pajamas, gautas iš natūralių išteklių - dujų ir naftos.

Norvegijoje pinigus uždirba pinigai. Pelnas, gaunamas pardavus naftą bei dujas, valstybės biudžetą kiekvieną savaitę papildo maždaug 750 mln. eurų (2,59 mlrd. litų). Didžiąją dalį šių pajamų politikai siunčia į vieną didžiausių pasaulyje pensijų fondų.

Norvegijos pensijų fondas pačių norvegų dažniausiai vadinamas Naftos fondu. Milžiniškas naftos ir dujų pelnas pensijų fonde ilgai neužsibūna – pinigai investuojami į perspektyvias užsienio ir vietos rinkas. Tokiu būdu norvegai užkuria antrąjį, dar galingesnį, pinigų gamybos ciklą.

Norvegijos fonde dirbantys rinkos ekspertai turi vieną tikslą – protingai investuodami didinti finansinius šalies išteklius, kad šie gyvuotų daug ilgiau nei anksčiau ar vėliau išseksiantys naftos ir dujų telkiniai.

Griežtos taisyklės

Vyriausybės reikalavimu fondas veikia remdamasis skaidrumo ir atvirumo principu. Visos įmonės, į kurias fondas investuoja, turi atitikti joms keliamus griežtus reikalavimus.

„Žvelgiame į ilgalaikę perspektyvą ir norime įsitikinti, jog įmonės ilgainiui gaus pelno ir teiks naudos ne tik investuotojams ar akcijų savininkams. Norime, kad įmonės teiktų naudą visai visuomenei”, - savo argumentus dėstė Norvegijos pensijų fondo vykdomasis direktorius Yngve Slyngstadas. Jo teigimu, fondo veiklai "vadovaujama ne prievarta, bet racionaliu protu".

Šiandien Norvegijos fondui priklauso 1 proc. visų pasaulyje esančių akcijų.

Skaičiuojama, kad 2020 metais Norvegijos pensijų fondo vertė gali siekti 0,6 trln. eurų (2,07 trln. litų).

Vieno nepakanka

Nors fondas šiuo metu išgyvena aukso amžių, pasigirsta nuomonių, jog pokyčiai sistemoje nepakenktų. Tokios pozicijos laikosi ir Norvegijos vadybos universiteto profesorius Bruno Gerardas. Profesoriaus nuomone, fondo struktūra turi būti keičiama.

„Greitai nebebus įmanoma tokio pinigų srauto suvaldyti vienai kompanijai,- teigia profesorius. – Fondas puikiai valdomas, tačiau viena mažytė klaidelė gali sukelti milžiniškus padarinius. Būtų daug mažiau rizikos, jei fondą išskaidytume į keletą mažesnių segmentų.”

Būtent apie tokią strategiją galvoja naujai daugumos išrinkta Norvegijos konservatorių partija.

Naujoji Norvegijos premjerė Erna Solberg žada svarstyti, kiek fondų turėtų pakeisti dabartinę sistemą. „Mes tikime, jog atsiradus šiokiai tokiai konkurencijai rezultatai būtų dar geresni”, - sakė ministrė pirmininkė.

Profesorius B.Gerardas įsitikinęs, kad būtent šiuo keliu judėti ir reikia. Profesoriaus nuomone, „klausimas yra ne tai, ar dalyti fondą, bet kada jį dalyti”.

Ateitis neaiški

Kaip fondas bus valdomas ateityje, pasaulinėms rinkoms didelės įtakos neturėtų, tačiau Norvegijai tai gali būti labai svarbu.

Kai kurie finansų rinkos ekspertai mano, jog šaliai nederėtų visų savo turimų finansų laikyti vien Norvegijos fondo sąskaitose. Jų nuomone, dalį į fondą keliaujančio pelno valstybė galėtų išleisti investuodama į šalies infrastruktūros gerinimą, tyrimus ir Norvegijos plėtrą.

Kalbama, kad Norvegijos fondas bet kada gali nesuvaldyti finansinių srautų, dėl to šalies ekonomikos perdegimo grėsmė net ir klestinčioje Norvegijoje yra gana reali. Fondo direktorius į tokią problemą žvelgia su apskaičiuotu optimizmu. „Jei jau taip nutiks, geriau turėti didesnes finansines atsargas nei mažesnes”, - teigia Y.Slyngstadas.

Kol kas nesvarbu, ką dėl fondo nuspręs norvegai. Akivaizdu, jog valstybė žengia Europos priekyje, kai diržus susiveržusios kitos Europos šalys šlubčioja iš paskos. Tačiau Norvegija ant laurų nemiega. Norvegai uoliai dirba, siekdami užtikrinti, kad net ir pasibaigus gamtos jiems dovanotai naftai pinigų šaltinis trykšti nenustotų.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"