TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Per Baltijos šalis ritasi nerimo bangos

2014 03 25 6:00
Vis daugiau Latvijoje gyvenančių rusų palaiko šalies vakarietišką kryptį, tačiau vyresnio amžiaus etninės mažumos atstovus piktina neišspręstas pilietybės klausimas. globalpost.com nuotrauka

Kaimynai latviai ir estai gyvena panašiomis nuotaikomis kaip ir lietuviai. Rusijos veiksmus Ukrainoje jie stebi su nerimu. Argumentas, esą į Krymą buvo įsiveržta siekiant apginti neva engiamų ten gyvenančių rusų teises, gali būti panaudotas ir čia, Baltijos jūros prieigose. Nors atvira agresija mažai tikėtina, Rusijai naudinga kiršinti Baltijos šalių gyventojus ir „rūpintis” jose gyvenančiais rusais.

Latvija ir Estija turi daugiau pagrindo nerimauti dėl Vladimiro Putino užmačių nei Lietuva. Lietuvoje gyvena apie 5,8 proc. etninių rusų, kuriuos Kremlius prireikus gali nuspręsti „ginti”. Tačiau Latvijoje ir Estijoje šis skaičius gerokai didesnis – šiose šalyse gyvena atitinkamai 26,9 ir 24,8 proc. rusų.

Labiausiai sunerimti, verčia padėtis rytinėse Latvijos ir Estijos gyvenvietėse, kuriose daugiau nei pusę gyventojų sudaro etniniai rusai. Pavyzdžiui, Latvijos rytuose įsikūrusiame antrame pagal dydį šalies mieste Daugpilyje gyvena kiek daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Iš jų 51 proc. pagal kilmę save laiko rusais. Trečiame pagal dydį Estijos mieste Narvoje etniniai rusai sudaro net 87 proc. visų gyventojų (iš viso Narvoje gyvena 58,6 tūkst. žmonių). Tačiau ne mažiau svarbūs nei minėti skaičiai yra Latvijoje ir Estijoje gyvenančių rusų nuotaikos ir nusistatymas Maskvos atžvilgiu.

Šiuose Latvijos ir Estijos miestuose, taip pat kitose nedidelėse rytinėse gyvenvietėse, kuriose dažniausiai girdima rusų, o ne latvių ar estų kalba, įvykiai Kryme ir Rusijos įtaka posovietinėje erdvėje vertinami dvejopai.

Antrarūšiai piliečiai

Nemažai vyresnio amžiaus Latvijoje gyvenančių rusų Rusijos veiksmus Kryme ir jos įtaką Baltijos valstybėms vertina palankiai. Jų simpatijos ir antipatijos susiformavo dar pirmaisiais šalies nepriklausomybės atkūrimo metais.

Šimtai tūkstančių rusų persikėlė gyventi į Lietuvą, Latviją ir Estiją dar pirmaisiais pokario okupacijos metais. Tuomet sovietų valdžia juos suviliojo geresniais uždarbiais ir puikiomis darbo sąlygomis. Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuva suteikė pilietybę visiems ilgamečiams šalies gyventojams, neatsižvelgdama į jų kilmę. Latvijos ir Estijos valdantieji pasielgė priešingai ir ištisus dešimtmečius šalyse gyvenusiems ir dirbusiems rusams pilietybės automatiškai nedavė.

270 tūkst. Latvijos rusų iki šiol gyvena Latvijoje neturėdami šios šalies pilietybės. Jie negali dalyvauti rinkimuose, užimti aukštų postų valstybės institucijose. Latvijos pilietybės neturintys rusai save laiko antrarūšiais piliečiais ir Latvijos valdžią kaltina diskriminacija.

Nuoskaudą dėl to tebejaučiantys Latvijos rusai gerokai labiau simpatizuoja valdžiai Maskvoje, su nostalgija prisimena sovietinį laikotarpį ir netgi džiaugiasi Rusijos „parodytu charakteriu” Kryme. Taip mąstantys žmonės dažnai skeptiškai vertina Latvijos narystę Europos Sąjungoje (ES) ir nepritaria šalies orientavimuisi į Vakarus. Panaši situacija klostosi ir Estijoje.

Palaikančiųjų Maskvą mažėja

Prorusiškai nusiteikę toli gražu ne visi Latvijoje gyvenantys rusai. Šalies jaunimas gerokai labiau nei vyresnioji karta palaiko vakarietišką Latvijos kryptį. Tiek latviai, tiek Latvijoje gyvenantys jauni rusai mėgaujasi galimybėmis nevaržomai keliauti, dirbti ir mokytis įvairiose Europos šalyse ir dėl to teigiamai vertina nepriklausomos Latvijos pažangą. Gimę ir augę Latvijoje jauni rusai save labiau tapatina su gimtuoju kraštu, o ne tėvų gimtine. „Visą gyvenimą praleidau Latvijoje. Esu jos pilietė ir myliu savo šalį”, – naujienų agentūrai „Reuters” sakė Daugpilyje gyvenanti 20-metė rusė Marina Kokareva.

Dalis vyresnio amžiaus rusų taip pat palaiko Latvijos valdžią. „Žinoma, turime daug problemų, šalyje yra daug neteisybės. Tačiau nuo jos lygiai kenčia tiek rusai, tiek latviai”, – savo nuomonę agentūrai „Reuters” dėstė 59-erių Daugpiliio gyventoja Irina Gorkina.

Rusų atskirtis vis mažiau juntama ir Estijoje. „Anksčiau ambicingi, jauni Estijoje gimę ir augę rusai svajodavo apie gyvenimą Sankt Peterburge. Dabar jie nori gyventi Taline”, – pasakojo dokumentinius filmus apie rusų mažumą Estijoje kurianti režisierė Aljona Suržikova.

Estijos Tartu universiteto profesoriaus Andreso Kasekampo nuomone, Estijos rusai gali palyginti gyvenimo sąlygas Estijoje bei Rusijoje. Įvertinę skirtumus, jie džiaugiasi gyvendami Baltijos šalyje.

Grėsmė išlieka

Nors analitikų prognozės vertinant Baltijos šalių rusų integraciją ir teigiamos, neišspręsti ginčai praūžus įvykiams Kryme tapo ypač ryškūs. Daugiausia rūpesčių latviams ir estams kelia minėtasis pilietybės klausimas.

Daugelis pensinio amžiaus Latvijos rusų atsisako kalbėti latviškai ir menkai supranta latvių kalbą. Panaši padėtis susidariusi ir Estijoje. Latvijos valdžia nori, kad šalies pilietybę pageidaujantys įgyti rusai mokėtų valstybinę latvių kalbą. Tos pačios pozicijos laikosi ir Estijos valdantieji. Kremlių piktina tokie Latvijos ir Estijos reikalavimai. Šį mėnesį vykusiame Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos susirinkime vienas Rusijos diplomatas išreiškė susirūpinimą dėl Baltijos šalyse gyvenančių rusų teisių padėties. Situacija Latvijoje ir Estijoje buvo prilyginta tariamiems rusų teisių pažeidinėjimams Ukrainoje.

Prasidėjus neramumams Kryme, Maskvos ambasadorius Latvijoje pasiūlė šalyje gyvenantiems rusams suteikti rusiškus pasus ir rusiškas pensijas. Tokiu būdu pabandyta žengti dar vieną žingsnį didesnės kontrolės Latvijoje link.

Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos kol kas sėkmingai gina ES ir NATO skydas. Pakartoti Ukrainos scenarijų čia V.Putinui, žinoma, būtų daug sudėtingiau nei Kryme. Žinomas Vokietijos politologas Kai Olafas Langas agresyvų Baltijos šalių puolimą laiko pačiu blogiausiu ateities įvykių scenarijumi. Eksperto nuomone, toks Rusijos žingsnis mestų rimtą iššūkį NATO, tačiau tokia rizika Maskvai vargiai atsipirktų. Vis dėlto kurstyti neapykantą ir destabilizuoti valstybėse pamažu nusistovinčią santarvę tarp gyventojų Kremlius tikrai sugebėtų. To labiausiai ir turėtų saugotis Latvija ir Estija, taip pat ir Lietuva.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"