TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Per mažai moterų bendrovių valdybose

Per pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje padaryta didelė pažanga įdarbinant moteris. Šiuo metu jau dirba 62 proc. moterų, nors 1997-aisiais dirbo tik 55 procentai. Be to, moterys noriai mokosi - jos sudaro 60 proc. universitetų absolventų. Prie to prisidėjo ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktai bei finansinė parama.

Nors pažanga ir didelė, išlieka vienas reikšmingas trūkumas - labai nedaug moterų bendrovėse užima vadovaujančius postus. Daugybė kvalifikuotų moterų susiduria su kliūtimis norėdamos įmonėje padaryti karjerą. Šiuo metu tik kas septintas didžiausių Europos bendrovių valdybų narys (13,7 proc.) ir kas trisdešimtas valdybos pirmininkas (3,2 proc.) - moteris. Nedaug geresnė padėtis ir Lietuvoje - tik 14,5 proc. valdybų narių sudaro moterys.

Vis dėlto pastaraisiais metais padaryta nedidelė pažanga. Europos bendrovių valdybose lyčių pusiausvyros rodiklis nuo 2010-ųjų spalio iki 2012-ųjų sausio padidėjo 1,9 procentinio punkto, nors vidutinis metinis didėjimas per pastarąjį dešimtmetį buvo 0,6 procentinio punkto. Už maždaug pusę šio padidėjimo ES reikia dėkoti Prancūzijai, kuri 2011 metais priėmė teisės aktus dėl lyčių pusiausvyros bendrovių valdybose. Tačiau iš tiesų pokyčiai vyksta itin lėtai. Jei jie vyks tokia pačia sparta, prireiks dar 40 metų lyčių pusiausvyrai valdybose pasiekti. Be to, pastebima ir priešinga tendencija - didelių bendrovių valdyboms pirmininkaujančių moterų skaičius net sumažėjo nuo 3,4 proc. 2010 metais iki 3,2 proc. 2012-ųjų pradžioje.

Šiais ekonominio sunkmečio laikais, aštrėjant visuomenės senėjimo bei įgūdžių stygiaus problemoms, svarbu pasinaudoti visų darbuotojų gebėjimais. Pašalinti kliūtis moterims tapti bendrovių valdybos narėmis svarbu dėl keturių priežasčių:

 Pirma priežastis ekonominė. Įdarbinant kuo daugiau moterų didinamas Europos konkurencingumas. Jei dirbs daugiau moterų, bus galima pasiekti ES tikslą - kad dirbtų 75 proc. moterų. Vyriausybės turi padėti žmonėms suderinti profesinę veiklą ir šeiminį gyvenimą.

Antra priežastis - nauda verslui. Vis daugiau tyrimų rodo, kad didėjantis aukštas pareigas einančių moterų skaičius daro teigiamą poveikį bendrovių finansinės veiklos rezultatams. Pavyzdžiui, McKinsey ataskaita skelbia, kad bendrovių, kuriose yra lyčių pusiausvyra, veiklos pajamos - 56 proc. didesnės. Tą patį patvirtino ir kompanijos "Ernst & Young" atliktas tyrimas. Išnagrinėjusi 290 didžiausių į biržų sąrašus įtrauktų bendrovių rodiklius, kompanija nustatė, kad bendrovės, kurių valdyboje buvo bent viena moteris, gauna daug didesnes pajamas nei bendrovės, kuriose moterų valdyboje nėra.

 Trečia priežastis - kelios ES narės ėmėsi veiksmų teisiškai nustatydamos privalomas lyčių kvotas bendrovių valdybose. Pirmiausia tai padarė Belgija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Ispanija. Danija, Suomija, Graikija, Austrija ir Slovėnija priėmė taisykles dėl lyčių pusiausvyros valstybinių įmonių valdybose. Tačiau šios taisyklės naujos ir kai kuriose ES šalyse jas įgyvendinti nebus lengva, todėl bendrovėms, kurios nori dalyvauti viešųjų darbų konkursuose, gali laikytis skirtingų kvotas reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų.

Ketvirta - europiečiai sutinka, kad lyčių pusiausvyra turėtų būti geresnė. Naujausios Europos gyventojų apklausos duomenimis 88 proc. europiečių mano, kad, atsižvelgiant į vienodą vyrų ir moterų kompetenciją, bendrovėse vadovaujamas pareigas užimančių moterų turėtų būti tiek pat, kiek vyrų. Lietuvoje šią nuomonę palaiko 89 proc. apklaustųjų.

Visoje Europoje daugybė žmonių - politikai, akademikai, verslininkai - suvokia moterų vaidmenį versle. Tai didelis žingsnis į priekį. 

Kokių tolesnių veiksmų turėtume imtis? Prieš metus Europos Komisija (EK), Europos Parlamentas ir kelių valstybių narių ministrai paragino į Europos biržų sąrašus įtrauktas įmones savanoriškai padidinti moterų skaičių valdybose. Bendrovių vadovai paraginti pasirašyti ir "Europos bendrovių įsipareigojimą dėl moterų skaičiaus valdyboje didinimo", taip savanoriškai įsipareigodami pasiekti, kad 2015 metais moterys valdyboje sudarytų 30 proc., o 2020- isiais - 40 procentų. Tačiau tokį dokumentą Europoje pasirašė tik 24 bendrovės.

Todėl EK nutarė imtis veiksmų - kad būtų mažinama lyčių nelygybė bendrovių valdybose - pradėdama viešas konsultacijas. Komisija norėtų išgirsti nuomonę šiais klausimais: ar galima ir toliau remtis savireguliavimu, ar reikia privalomų kvotų taisyklių, kurios jau priimtos keliose ES valstybėse, ar reikia derinti arba net suvienodinti veiksmus ES lygmeniu, ar kvotas reikėtų taikyti visose bendrovėse ar tik didžiosiose?

 

Viviane REDING

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja ir už teisingumą atsakinga komisarė

Olli REHNAS

Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas ir už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingas komisaras

Specialiai LŽ iš Briuselio

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"