TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Per tragiškus įvykius socialiniai tinklai ir gelbsti, ir kursto

2015 11 18 11:11
Paryžiaus Respublikos aikštėje pagerbiamos teroro aktų aukos.  AFP/Scanpix nuotrauka

Tragedija Paryžiuje parodė socialinių tinklų svarbą. Virtuali erdvė itin naudinga pranešant žinias apie ieškomus žmones ir jiems reikalingą pagalbą. Tačiau internetas – ir vieta, kurioje skleidžiami bauginantys gandai arba negailestingai demonstruojami žiaurūs skaudžių įvykių vaizdai.

Įprastomis dienomis socialiniai tinklai kartais primena „tuštybės mugę“: jie užversti menkavertėmis asmenukėmis, dažnai prastos kokybės kelionių fotografijoms, užsisakytų, suvalgytų ar pagamintų patiekalų nuotraukomis, kurios atskiedžiamos banaliomis arba protingoms mintims.

Regis, kai atsitinka tragedija, nėra kada net pagalvoti apie virtualias erdves. Tačiau, kaip parodė jau ne vieno skaudaus įvykio patirtis, socialiniai tinklai tokiu metu tampa svarbia platforma platinti žinias, įvykių liudijimus ir net oficialius pranešimus.

Vis dėlto negalima pamiršti, kad tais pačiais kanalais platinama ir dezinformacija, priverčianti žmonės daryti skubotas išvadas, dėl kurių atsiranda daugiau baimės, padaroma klaidų.

"Facebook" paslauga "Safety Check" pirmą kartą pradėta teikti po žemės drebėjimo Nepale. / financialexpress.com nuotrauka

Pranešti ir sužinoti

Tragiški penktadienio vakaro įvykiai Paryžiuje parodė, kaip tokioje situacijoje gali padėti socialiniai tinklai. „Facebook“ pradėjo teikti paslaugą „Safety Check“, kad Prancūzijos sostinėje esantys žmonės galėtų pažymėti, jog yra saugūs. Taip šio socialinio tinklo naudotojai galėjo sužinoti, kuriems iš jų sąrašuose esančių draugų gresia pavojus, o kurie yra saugiose vietose, pasakoja „BBC News“.

„Facebook“ paslauga „Safety Check“ pirmą kartą pradėta teikti po žemės drebėjimo Nepale šių metų balandžio mėnesį. Tai efektyvus būdas pranešti apie save iškart šimtams artimų ir pažįstamų žmonių, juolab, kad per tokius įvykius mobilieji tinklai neretai neatlaiko didelio skambučių srauto.

Socialiniame tinkle „Twitter“ buvo naudojamos žymės #porteouverte – taip savo žinutes žymėjo galintieji suteikti pagalbą ar nakvynę tiems, kuriems jos reikėjo, ir #rechercheParis – informacijos paieškai apie žuvusiuosius ir sužeistuosius. Vėliau, solidarizuodamiesi su paryžiečiais, šio tinklo naudotojai savo žinutes žymėjo #JeSuisParis, #PrayForParis ir panašiai.

Prancūzijos lietuvių bendruomenė taip pat žiniomis dalijosi per socialinį tinklą. Buvo pranešama, kad planuotas bendruomenės susitikimas, Mišios, mokyklėlės užsiėmimai ir parodos pristatymas sekmadienį atšaukiami. Be to, žmonės pasakojo apie situaciją Prancūzijos sostinėje bei kituose miestuose, dalijosi sumanymais atsisakyti savaitgalį planuotų išvykų, guodėsi dėl iš dalies neveikiančio viešojo transporto tose Paryžiaus zonose, kuriose buvo surengti teroristiniai išpuoliai. Žmonės neslėpė ištikusio šoko, pasakojo apie ištuštėjusias miesto gatves. „Mieste tvyro keista atmosfera. Visur stojo tyla“, – rašė vienas lietuvis iš Paryžiaus. Vis dėlto jis teigė, kad Prancūzija ir jos žmonės nesileis įbauginami, nes tai būtų teroro pergalė.

Policija prie koncertų salės "Bataclan", kurie buvo sušaudyta dešimtys žiūrovų. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Siaubinga tikrovė „gyvai“

Žurnalistai buvo ne kartą kritikuojami, jog skelbdami naujienas apie tragiškus įvykius gali netyčia pranešti tai, kas pakenktų įkaitams ar užduotis atliekančioms specialiosioms pajėgoms.

Virtualioje erdvėje informaciją ir vaizdus įkelia dažniausiai ne žiniasklaidos atstovai. Tarkime, per tragiškus įvykius Paryžiuje į „Instagram“ buvo įdėta nuotrauka iš grupės „Eagles of Death Metal“ koncerto, vykusio koncertų salėje „Bataclan“ – fotografuota toje vietoje, kurioje teroristai nušovė daugiau kaip 80 žmonių. Nuo tada profilis, per kurį buvo patalpinta nuotrauka, daugiau neatnaujinamas, pastebėjo „BBC News“.

Vienas iš „Facebook“ naudotojų tiesiai iš koncertų salės internete aprašinėjo, kas ten vyksta – kaip vienas po kito šaudomi ir nužudomi žmonės, ir prašė pagalbos. Pasakojimą, kad iš tiesų taip ir buvo, vėliau žiniasklaidai patvirtino išlaisvinti įkaitai.

Virtualioje erdvėje atsirado vaizdo įrašai ir nuotraukos, padaryti pačių teroristinių išpuolių metu.

Tokiu atveju socialiniai tinklai tarsi priartino prie siaubo, kurį patiria tragiškų įvykių dalyviai. Vaizdai, kurie anksčiau nebūtų patekę į viešą erdvę, šiais laikais atsiranda internete „gyvai“.

Kad nesklistų žiaurūs vaizdai

Po teroristinio išpuolio Turkijoje liepos 20 dieną, kai Suručo mieste prie kultūros centro nugriaudėjo sprogimas, per kurį žuvo 32 žmonės, per socialinius tinklus, daugiausia „Twitter“, pradėjo sklisti nuotraukos ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Jose buvo matyti užmuštus ir sužalotus žmones. Manoma, kad teroro aktą įvykdė ISIS priklausantis mirtininkas.

Tačiau po kurio laiko tokių vaizdų iš Turkijos nebegalima buvo platinti per „Twitter“. Kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“, kai kurie turkų interneto tiekėjai blokavo šį socialinį tinklą. Tiesa, šaltinis agentūrai tvirtino, kad šios šalies valdžia draudimui įtakos neturėjo. Buvo teigiama, kad pašalinus teroro akto vaizdus prieiga prie „Twitter“ vėl bus atnaujinta.

Turkijoje socialiniai tinklai dėl įvairių priežasčių buvo ne kartą blokuojami. Tarkime, 2015 metų pavasarį maždaug mėnesį buvo nepasiekiamas interneto kanalas „YouTube“ po to, kai jame buvo paskelbtas įrašas, kuriame aukšto rango pareigūnai svarsto Sirijos klausimą. Balandžio mėnesį buvo užblokuoti socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ bei kanalas „Youtube“ dėl įkelto vieno žiauraus vaizdo.

Pagerbiamos teroristų atakos aukos Paryžiuje. / Sipa/Scanpix nuotrauka

Apgavystės

Po praėjusio penktadienio vakaro teroro aktų Paryžiuje per internetą pradėjo sklisti daug nepatikrintų žinių, manipuliacijų ir melo. Kaip pastebėjo „La Monde“ žurnalistai, buvo cituojama kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo žinutė socialiniame tinkle „Twitter“, kurioje jis rašė: „Pažymėtina, kad tragedija įvyko Paryžiuje, sostinėje šalies, kurios šaunamųjų ginklų laikymo įstatymai yra vieni griežčiausių.“ Tačiau iš tiesų ji buvo paskelbta ne šiomis dienomis, bet sausio mėnesį po redakcijos „Charlie Hebdo“ darbuotojų sušaudymo Paryžiuje. O iš tiesų po praėjusio penktadienio teroristų išpuolių D. Trumpas „Twitter“ parašė, kad meldžiasi už baisių Paryžiaus įvykių aukas ir įkaitus.

Socialiniame tinkle „Twitter“ pasirodė nuotrauka, neva daryta koncertų salėje, kurioje koncertavo grupė „Eagles of Death Metal“ prieš pat teroristų išpuolį. Iš tikrųjų fotografija – iš koncerto Dubline, vykusio dieną prieš teroro aktą Paryžiuje.

Arabiškame interneto segmente plačiai pasklido žinia apie gaisrą pabėgėlių stovykloje Kalė mieste, Prancūzijoje, lapkričio 14-osios naktį. Buvo teigiama, kad stovykla padegta. O iš tikrųjų gaisras ten kilodėl elektros instaliacijos gedimo. Niekas iš pabėgėlių nenukentėjo.

„France 24“ internete rado net gi tokių pranešimų, kuriuose buvo teigiama, kad teroro aktų Paryžiuje neva nebuvo, o viską, kas rodoma, tariamai suvaidino aktoriai, beje, esą neįtikinamai, nes atrodę pernelyg ramūs ir mažai šokiruoti.

Keliama panika

Spalio mėnesį Sidnėjuje, Australijoje dėl teroro aktų grėsmės buvo uždarytos dvi mokyklos. Pareigūnai aptvėrė švietimo įstaigas, patikrino, ar jose nėra sprogstamų užtaisų. Kaip pranešė policija, tai buvo padaryta dėl gautos „grasinamo pobūdžio informacijos“. Piktavaliai ją skleidė per socialinius tinklus, o pavojus buvo menamas.

Po spalio 31 dieną įvykusios Rusijos lėktuvo „Airbus A321“ katastrofos virš Egipto Sinajaus pusiasalio žmonės pradėjo labiau nerimauti dėl galimų tragiškų įvykių. Nuo tada per socialinius tinklus pradėjo sklisti gandai apie įvairius grasinimus ir galimus teroro aktus Rusijoje.

Pavyzdžiui, praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose rusų kalba ir SMS žinutėmis buvo skleidžiami bauginantys pranešimai apie ruošiamus teroro aktus. Buvo rašoma, kad pagal Rusijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) ar kitos valstybinės institucijos turimą informaciją, į šalį tariamai atsiųsta 18 teroristų-mirtininkų. Buvo teigiama, esą savaitgalį didžiuosiuose prekybos centruose Maskvoje, Samaroje, Tatarstano Respublikoje ir kitose vietose neva bus surengti teroro aktai. Pranešimai buvo tarsi perspėjimai būti atsargiems. Tačiau iš tikrųjų jie kėlė paniką. Žinia pasklido taip plačiai, kad Rusijos VRM turėjo viešai ją paneigti. O policija pradėjo tyrimą ir nustatė asmenis, kurie platino tuos grasinimus per socialinius tinklus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"