TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Perkamoji galia padidėjo keturgubai

2013 01 08 6:26
Automobilių gamintojai "Volkswagen", "Peugeot" ir "Kia" atidarė Slovakijoje savo gamyklas. /AFP/Scanpix nuotrauka

Slovakija nuėjo ilgą kelią, kol tapo pasiturinčia demokratine valstybe. Jos ekonomika nuo 1992 metų augo sparčiausiai tarp visų pokomunistinių šalių.

Kurios Europos valstybės ekonomika pažengė toliausiai, kai ji ištrūko iš Rusijos meškos glėbio? Vieni ekspertai mano, kad Čekijos, nes joje vienam gyventojui tenka daugiausia pajamų. Kiti dėl stabilios makroekonomikos ir gero valdymo mini Lenkiją, treti - "auksine provincija" norinčią tapti Estiją. Tačiau Milkeno instituto (JAV) ekspertas Peteris Passellis sako, kad tai - Slovakija, t. y. šalis, kurią daugelis ekspertų priskyrė tam pačiam būriui kaip Baltarusiją ir Ukrainą.

Slovakija ilgą laiką priklausė Austrijos imperijai, o po Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karų - bendrai čekų ir slovakų Čekoslovakijos valstybei. Būdama Čekoslovakijos dalis, Slovakija ilgą laiką tūnojo ekonomiškai stipresnės Čekijos šešėlyje. Aksominės revoliucijos išvakarėse gyvenimo lygis Slovakijoje buvo ketvirtadaliu žemesnis negu Čekijoje. Krašto ekonomika smarkiai nukentėjo perėjimo nuo socializmo prie kapitalizmo laikotarpiu, nes čia buvo plėtojamos pramonės šakos, turėjusios patenkinti komunistinių šalių rinkos poreikius. Be to, Prahai nutraukus subsidijas padidėjo Slovakijos socialinės problemos. Valstybėje smuko gyvenimo lygis.

Kai 1992 metais Slovakijos vadovu tapo radikalus nacionalistas Vladimiras Mečiaras, o Čekijos - laisvosios rinkos konservatorius Vaclavas Klausas, abi valstybės taikiai sutarė dėl skyrybų. Įvyko Aksominė revoliucija. Pirmaisiais prezidentavimo metais V.Mečiaras nepasitikėjo užsienio skolintojais ir pagalbos teikėjais iš Vakarų, todėl buvo nemėgstamas šalies gyventojų. Daugelis ekonomikos ekspertų teigė, jog Slovakijai gresia liūdna ateitis, tačiau jie klydo.

V.Mečiaras ir dešiniosios vyriausybės valdė Slovakiją dešimt metų. Prezidentas prižiūrėjo korumpuotą valstybės pramonės privatizaciją, tačiau jo režimas, spaudžiant vidaus demokratinėms jėgoms ir Europos Sąjungai (ES), netapo autoritarinis, o ekonomikos šuolis buvo milžiniškas. Užsienio investuotojai susiviliojo mažais mokesčiais ir produktyvia pramonės darbo jėga. "Volkswagen", "Peugeot" ir "Kia" gamino Slovakijoje mašinas, "Samsung", "Sony" ir "Hydro Aluminum" (Norvegijos konglomeratas) įkūrė savo įmones. Stojimo į ES procesas leido Slovakijai išlaikyti verslui palankią aplinką ir stabilų biudžetą. Šalies, kurioje gyvena penki milijonai gyventojų, ekonomika kilo kaip ant mielių.

Nuo 1992 metų perkamoji galia Slovakijoje padidėjo keturgubai. 2004-aisiais valstybė tapo ES nare, o 2009 metais įsiliejo į euro zoną. Savo valiutą kroną ji konvertavo Slovakijai palankiu kursu ir taip dar labiau sustiprino šalies pramonės konkurencingumą. Pagal naujausią Legatum instituto gerovės indeksą, apimantį valstybių ekonominę, socialinę ir politinę sėkmę, Slovakija užėmė aukštą 36 vietą pasaulyje. Ji aplenkė Lenkiją, Čekiją, Slovėniją ir atsiplėšė nuo daugelio kitų pokomunistinių pereinamosios ekonomikos kraštų. Viena svarbiausių kategorijų nustatant gerovės indeksą - švietimas. Pagal šią kategoriją Slovakija yra 26-a pasaulyje ir lenkia net ekonomikos milžines - Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Italiją, Singapūrą.

Nors Slovakijos ekonominę pažangą galima įvardyti kaip pavyzdį visoms valstybėms, šalis susiduria ir su tam tikromis problemomis. Svarbiausia jų - korupcija. Kaip rodo "Transparency International" sudarytas korupcijos indeksas, Slovakija užima tik 62 vietą pasaulyje. Nelanksti darbo rinka - antra problema. Dėl šios rinkos ypatumų daugelis slovakų neturi darbo. Šalies ekonomika pastaruoju metu irgi šlubuoja, nes yra nemažai priklausoma nuo eksporto į Vakarų Europą. Šiuo metu Vakarų Europą apėmusi euro zonos krizė atsiliepė ir Slovakijai. Valstybės ekonomiką kamuoja recesija, o jai finansine parama reikia prisidėti prie Graikijos ir visos euro zonos gelbėjimo.

Taigi šiandien euro zonos ateitis neaiški. Ekonominių sunkumų kamuojamos Italijos politikas Silvio Berlusconi grasina palikti euro zoną, o Didžioji Britanija norėtų pasitraukti iš ES. Tačiau ES akivaizdžiai prisidėjo prie jos narių ekonomikos augimo. Ir geriausias to pavyzdys - Slovakija. Ji, padedama Vakarų šalių ir ES, nuėjo ilgą kelią nuo socializmo iki pasiturinčios demokratinės valstybės.

"Economic Intelligence", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"