TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Permainų nuotaika: rumunai reikalauja apsivalymo

2015 11 10 6:00
Bukarešto metro protestuotojas su kiaulės kauke laiko plakatą "Rumunijos politinė klasė, tik kiaulės, be komentarų!!!". AFP/Scanpix nuotrauka

Po muzikos klube kilusio siaubingo gaisro, kurio aukų skaičius toliau didėja, rumunai nuvertė vyriausybę, tačiau neaišku, kokie iš tikrųjų pokyčiai vyks šalyje.

Mažiausiai 45 gyvybes nusinešęs gaisras Bukarešto naktiniame klube buvo posūkio taškas daugeliui rumunų, jau seniai nusivylusių korumpuotais savo šalies lyderiais. Praėjusią savaitę vykstant gatvių protestams vyriausybė atsistatydino, bet mažai kas tiki, jog neorganizuotas gatvių judėjimas pajėgs išgyvendinti senąją ydingą tvarką, įsigalėjusią Rumunijoje jau nuo tada, kai prieš 25 metus buvo nuversta komunistinė diktatūra ir šalis perėjo prie demokratijos, o 2007 metais įstojo į Europos Sąjungą.

Užklupo netikėtai

Didžiuliai protestai pratrūko po spalio 30-osios gaisro, dėl jo rumunai verčia kaltę netvarkai ir korupcijai. Jie nesiliovė ir tada, kai pasitraukė ministras pirmininkas Victoras Ponta. Pasak apžvalgininkų, gaisras naktiniame klube buvo paskutinis lašas, nes kiekvienas suprato, kad ir jis ten galėjo būti.

„Žmonės nori permainų, naujų veidų. Tuos pačius veidus matome jau 25 metus, tai ir privedė prie sukilimo, nes trūksta tikros konkurencijos“, – sakė politikos analitikas Cristianas Parvulescu.

Pastaruosius dvejus metus prokurorai rimčiau ėmėsi korupcijos bylų ir 2014 metais pasiekė rekordinį nuosprendžių skaičių – 1051, o šiemet jų tikimasi dar daugiau. Tarp nuteistųjų – buvęs ministras pirmininkas, septyni buvę ministrai, buvęs premjero pavaduotojas, keturi įstatymų leidėjai, vienas Europos Parlamento narys, 39 merai, 25 miestų tarybų nariai, du verslo magnatai.

Korupcijos tyrimai ir nuosprendžiai palietė visas pagrindines Rumunijos parlamentines partijas – nuo valdančiosios Socialdemokratų partijos ir jos jaunesniosios partnerės „Nacionalinės sąjungos už Rumunijos pažangą“ iki opozicinės Liberalų partijos. Todėl rumunai įsitikinę, kad į politiką ateinama tik tam, kad praturtėtum. Vis dėlto daugelis įstatymų leidėjų kritiškai vertina kryžiaus žygį prieš korupciją, o senoji gvardija neketina lengvai pasiduoti ir atsisakyti senųjų politikos metodų.

„Protestuotojai nėra vieninga grupė, žinanti, kokios nori ateities. Jie tik žino, kad nebenori dabartinės sistemos“, – sakė Danielis Brettas, Rumunijos ekspertas iš Atvirojo universiteto. – Šią akimirką visi nori atsikratyti senosios sistemos, bet niekas nežino, kuo ir kaip ją pakeisti.“

Be korupcijos, protestuotojai, užplūdę ne tik sostinės, bet ir kitų miestų gatves, smerkia šalies politikus už jų aroganciją ir atotrūkį nuo paprastų žmonių problemų.

Protestų audra užklupo rumunų lyderius visai netikėtai. Pasak C. Parvulescu, politikams tai buvo šokas, jie to nesitikėjo. „Šie protestai susiję su Rumunijos demokratizavimu. Žmonės nori daugiau demokratijos. Mūsų demokratija yra tik fasadas, virtina“, – sakė jis.

Savo pyktį protestuotojai nukreipė ir į turtingą bei galingą Rumunijos stačiatikių bažnyčią, ją kaltina abejingumu nacionaliniam sielvartui po gaisro. Ir anksčiau valdžia jau patyrė spaudimą apkarpyti Bažnyčios finansines privilegijas. „Mes norime ligoninių, ne katedrų!“ – tai buvo vienas šūkių, kuriuos protestuotojai skandavo visą praėjusią savaitę.

Prie klubo "Colectiv" dega žvakučių jūra gaisro aukoms atminti. /Sipa/Scanpix nuotrauka

Ragino laikytis rimties

Protestai Rumunijoje kartojasi cikliškai. 1989 metais per kruviną antikomunistinį sukilimą buvo nuverstas ir nužudytas Rumunijos diktatorius Nicolae Ceausescu, per neramumus žuvo 1300 žmonių.

V. Ponta atėjo į valdžią 2012 metais, praėjus keliems mėnesiams po didelių gatvių protestų. Jis žadėjo permainas, bet pažado netesėjo ir reformų nevykdė. V. Ponta atsisakė atsistatydinti, kai 2012 metų birželį buvo apkaltintas nuplagijavęs savo daktaro darbą, o paskui dar kartą nesutiko trauktis, kai 2015 metų birželį prokurorai pradėjo prieš jį bylą dėl vengimo mokėti mokesčius, pinigų plovimo ir interesų konflikto, kai 2007–2008 metais jis dirbo advokatu. V. Ponta kaltinimus atmeta.

Prokurorai pradėjo bylą ir prieš V. Pontos buvusį finansų ministrą Dariusą Valcovą. Jis kaltinamas paėmęs 2 mln. eurų kyšių, kai buvo meras. Prokurorai sako, kad D. Valcovas, atsistatydinęs šiemet kovą, draugo seife paslėpė Pablo Picasso ir Pierre'o-Auguste'o Renoiro darbus bei 3 kilogramus aukso.

Prezidentą Klausą Iohannisą, vietos merą ir etninį vokietį, netikėtai nurungusį V. Pontą per prezidento rinkimus pernai lapkritį, į valdžią taip pat atnešė spontaniškas maištas. Protestus įžiebė į užsienį išvykę rumunai, Europos sostinėse ir kitur pradėję rengti akcijas prieš taisykles, apsunkinančias jų dalyvavimą nacionaliniuose rinkimuose.

Per pastarojo meto protestus prezidentas paskyrė laikinąjį premjerą ir susitiko su piliečių grupėmis konsultacijų dėl socialinių permainų, kurių šios siekia. „Rumunai nori naujo požiūrio ir kitokios politikos“, – sakė K. Iohannisas. Jis taip pat ragino piliečius laikytis rimties ir prisidėti prie šalies reformavimo. Sekmadienį pasirodęs sostinės Universiteto aikštėje, tradicinėje protestų vietoje, prezidentas buvo pasitiktas šūkiais ir švilpimu. „Tik kartu galime pasiekti pokyčių, nei jūs vieni, nei aš vienas to negaliu padaryti“, – sakė jis kelių šimtų protestuotojų miniai.

Prašo užsienio pagalbos

Tarp naujausių gaisro aukų – sekmadienį nuo sužeidimų miręs vietos hardroko grupės būgnininkas, kuris buvo ant scenos, kai klube prasidėjo tikras pragaras. Muzikantas turėjo būti perkeltas į Šveicarijos ligoninę, bet jį skraidinantis lėktuvas netrukus po pakilimo gavo sukti atgal, staiga labai pablogėjus sužeistojo būklei. Du gitaristai mirė kitą dieną po gaisro, o dar du grupės nariai tebėra ligoninėje, jų būklė kritiška.

Sekmadienį taip pat mirė du jauni rumunai ir turistas turkas. Rumunijos sveikatos ministras Nicolae Banicioiu pareiškė, kad šalis bus dėkinga už bet kokią medicinos pagalbą iš užsienio.

Mirusiųjų skaičiui kasdien didėjant, Rumunijos žiniasklaida kritikuoja valdžią, kad nesugebėjo laiku perkelti kai kurių sužeistųjų į ligonines užsienyje. „Kodėl Rumunija anksčiau nepaprašė tarptautinės pagalbos?“ – klausė dienraštis „Gandul“. Pasak šio leidinio, Rumunijos ligoninės stengėsi suteikti pagalbą daugiau kaip 140 per gaisrą nukentėjusių žmonių.

18 sužeistųjų buvo išvežti į užsienį šeštadienį: 8 jų –į Belgiją, 8 – į Olandiją ir 2 – į Austriją. Sekmadienį dar 2 sužeistieji buvo perkelti į Didžiąją Britaniją ir Vengriją. Gydytojų teigimu, ligoninėse lieka dar apie 100 sužeistųjų, 44 jų būklė kritiška.

Gaisras pratrūko per roko koncertą paleidus fejerverkus, šie įžiebė ugnį, o panikos apimtiems lankytojams puolus bėgti kilo mirtina spūstis. Pirminis tyrimas parodė, kad klube apsčiai būta saugos reikalavimų pažeidimų, įskaitant avarinių išėjimų nebuvimą, o garso izoliacijai buvo panaudotos degios medžiagos. Trys klubo savininkai, suimti dėl kaltinimų netyčiniu nužudymu, neturėjo leidimo rengti koncertus, juo labiau pirotechnikos pasirodymų.

Parengė Viljama SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"